Rusija turi priežasčių nerimauti dėl galimo svarbaus sąjungininko Irano vyriausybėje praradimo, nors tam tikri Artimųjų Rytų eskalacijos aspektai yra naudingi Kremliui.
Vokietijos ekspertas Rolandas Freudensteinas, vienas iš NVO „Brussels Freedom Hub“ įkūrėjų, tai sakė komentare „Ukrinform“.
„Ar Rusija nepatenkinta? Taip, žinoma. Ji praranda svarbų sąjungininką“, – sakė ekspertas. Kartu jis pabrėžė, kad Rusija jau pati pagal licenciją gamina ginklus, kuriuos anksčiau gaudavo iš Irano, įskaitant „Shahed“ dronus, plačiai naudojamus kare prieš Ukrainą.
Jis taip pat mano, kad Rusija gauna naudos iš staigaus iškastinio kuro kainų augimo, kurį sukėlė nestabilumas regione, ypač Ormūzo sąsiaurio blokavimas ir atakos prieš naftos infrastruktūrą Persijos įlankos valstybėse.
Rusija taip pat džiaugiasi tuo, kad tarptautinis dėmesys dabar nukreiptas nuo agresijos karo prieš Ukrainą į Artimuosius Rytus, sakė jis.
Taip pat skaitykite:
„Bet, žinoma, ilgalaikėje perspektyvoje kils didelis klausimas: „O ką, jeigu daugiau Rusijos ir Kinijos sąjungininkų visame pasaulyje pakeis savo vyriausybes, taps labiau draugiški JAV ir mažiau – tų dviejų autokratinių supervalstybių atžvilgiu?“ – sakė R. Freudensteinas, pridurdamas, kad vis dar neaišku, ar Irane iš tiesų valdžia pasikeis.
„Mes nežinome, kaip tai baigsis, ir akivaizdu, kad JAV administracija to neplanavo“, – sakė ekspertas.
Kalbėdamas apie Europos Sąjungos vaidmenį ir poziciją, jis pripažino, kad Europa lieka nuošalyje, nes neturi pakankamai įtakos Artimuosiuose Rytuose.
„Europiečiai yra įstrigę tarp dviejų ugnių. Jie neturi įtakos Artimuosiuose Rytuose. Britai ir prancūzai dabar lyg ir mobilizuojasi, nes Iranas užpuolė ir šių šalių bazes, esančias regione. Bet, išskyrus tai, pati Europos Sąjunga yra visiškai nuošalyje ir gali tik ruoštis priimti pabėgėlius ir, žinoma, atstatyti Iraną, kai karas baigsis ir kai Iranas turės geresnę vyriausybę“, – sakė ekspertas.
Vis dėlto jis pagyrė Europos Sąjungą už tai, kad šiais metais ji parodė pasirengimą imtis griežtesnių priemonių prieš Iraną, įskaitant Islamo revoliucinės gvardijos paskelbimą teroristine organizacija.
Taip pat skaitykite:
Vasario 28 d. JAV ir Izraelis surengė bendrus smūgius Irano režimo objektams. Po to Iranas atakavo JAV bazes Kuveite, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Katare, Bahreine ir Jordanijoje. Vėliau islamo respublikos naujienų agentūra patvirtino, kad Irano aukščiausiasis lyderis Ali Khamenei žuvo vasario 28-osios rytą.
Paskui Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris leido JAV naudoti britų oro bazes Irano raketų pajėgumams naikinti, o Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas uždraudė JAV pajėgoms naudoti ispanų karines bazes smūgiams Irano teritorijoje.
O NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad NATO pajėgos nedalyvaus bendroje JAV ir Izraelio karinėje operacijoje prieš Iraną.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
