Darbo pajamos Lietuvoje per metus augo, tačiau tempas jau lėtėja – rodo 2025 m. ketvirtojo ketvirčio „Sodros“ apžvalga. Kartu fiksuojamas ir dar vienas pokytis: vyrų ir moterų atlyginimų atotrūkis susitraukė iki mažiausio lygio per dešimtmetį.

Vidutiniškai per metus pajamos „į rankas“ padidėjo 107 eurais ir 2025 m. pabaigoje siekė 1 514 eurų. Tuo pačiu laikotarpiu visą mėnesį dirbusių žmonių vidutinės pajamos prieš mokesčius paaugo 189 eurais (8 proc.) iki 2 480 eurų.

Infliacijai siekiant 3,8 proc., realus augimas tapo nuosaikesnis nei ankstesniais metais. Kitaip tariant, algos kyla, bet jų didėjimas nebetoks spartus kaip anksčiau.

Kiek uždirbo vidutinis darbuotojas?

Darbo pajamų mediana siekė 1 934 eurus prieš mokesčius – per metus ji ūgtelėjo 8,7 proc. Tai reiškia, kad pusė apdraustųjų uždirbo mažiau nei 1 232 eurus į rankas, o kita pusė – daugiau.

Kas ketvirto dirbančiojo pajamos pateko į 1 000–1 500 eurų intervalą prieš mokesčius. Per metus pajamos padidėjo šešiems iš dešimties apdraustųjų.

Kam algos kilo sparčiausiai?

Didžiausią šuolį fiksavo žemiausios kvalifikacijos darbuotojai: nekvalifikuotų pagalbinių darbininkų pajamos augo beveik 10 proc., arba apie 68 eurais į rankas. Toliau sekė tarnautojai, paslaugų sektoriaus darbuotojai ir pardavėjai. Kvalifikuotų darbininkų ir amatininkų pajamos kilo apie 9 proc., vadovų – 8 proc., arba maždaug 128 eurais į rankas.

Ryškiausias metinis augimas matytas vyresnių darbuotojų grupėse: 51–60 metų žmonių pajamos didėjo 9,7 proc. (115 eurų), vyresnių nei 60 metų – 9,4 proc. (97 eurais). Iki 25 metų amžiaus darbuotojų pajamos kilo lėčiau – 5,2 proc., arba 52 eurais.

Sektoriai: didelis procentas dar nereiškia didžiausios algos

Didžiausias metinis vidutinių darbo pajamų augimas 2025 m. pabaigoje fiksuotas administracinėje ir aptarnavimo veikloje (12,7 proc.), statyboje (11,2 proc.) bei transporte ir saugojime (10,5 proc.). Vis dėlto šių sektorių atlyginimų lygis išliko žemiau šalies vidurkio, todėl spartus procentinis augimas nepadarė jų pajamų lyderiais.

Tuo metu finansinėje ir draudimo veikloje bei informacijos ir ryšių sektoriuje vidutinės pajamos gerokai viršijo šalies vidurkį – atitinkamai apie 3 380 ir 3 600 eurų prieš mokesčius, nors augimas siekė tik apie 5–6 proc.

Dirbančiųjų skaičius beveik nekito

2025 m. gruodį dirbančiųjų skaičius per metus padidėjo vos 0,2 proc. (apie 2,5 tūkst.). Informacijos ir ryšių, finansų ir draudimo, profesinėje bei mokslinėje veiklose apdraustųjų sumažėjo apie 2,9 proc. (apie 4 tūkst.).

Didžiausias kritimas fiksuotas tarp kasininkų, klientų užklausas administruojančių ir nuotolinio aptarnavimo specialistų. Tuo pat metu viešajame sektoriuje darbuotojų daugėjo – apie 2,3 proc. (7,2 tūkst.).

Atlyginimų skirtumas tarp vyrų ir moterų

Per dešimtmetį vyrų ir moterų pajamų atotrūkis sumažėjo beveik 10 procentinių punktų: nuo 18,2 proc. 2016 m. iki 8,5 proc. 2025 m. Vyrai vidutiniškai uždirbo 108 eurais daugiau – 1 530 eurų į rankas, kai moterys – 1 422 eurus.

Didžiausi skirtumai matomi 28–38 metų grupėje, kai dalis moterų augina vaikus arba grįžta į darbą po vaiko priežiūros atostogų. 54–62 metų grupėje situacija persiverčia – moterų pajamos būna keliais procentais didesnės nei vyrų. Vėlesniame amžiuje vyrų pajamos vėl ima lenkti moterų.

Kur nelygybė ryškiausia?

Didžiausi skirtumai fiksuojami tarp sveikatos specialistų: čia atotrūkis siekia 75 proc. vyrų naudai, nors moterys sudaro didžiąją dalį šios profesijos darbuotojų. Panašios tendencijos matomos asmens priežiūros srityje (vyrai uždirba apie trečdaliu daugiau) ir prekyboje (pardavėjai vyrai uždirba apie 30 proc. daugiau). IT srityje skirtumas siekia apie 36 proc., o moterų dalis joje – gerokai mažesnė.

Mažiausi skirtumai fiksuojami tarp vadovų, mokytojų ir nekvalifikuotų darbuotojų – kai kur moterų pajamos net nežymiai viršija vyrų.

Tėvystė ir vaiko priežiūra

2025 m. gimė 17,5 tūkst. vaikų, motinystės išmoką gavo apie 16 tūkst. motinų, o tėvystės išmoką – apie 16,2 tūkst. vyrų, tad tėvystės išmokų skaičius praktiškai pasivijo motinystės atvejus.

Vis dėlto ilgesniam laikui į vaiko priežiūrą vyrai įsitraukia rečiau: iš 2023 m. tėvystės išmoką gavusių vyrų neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais pasinaudojo 46 proc., kai moterų – 92 proc. 2025 m. lapkritį vaiko priežiūros išmokas gavo 24,6 tūkst. žmonių, iš jų 3,2 tūkst. vyrų.

Dažniausiai pasirenkamas 18 mėnesių išmokos mokėjimo laikotarpis (68 proc.), ypač didžiuosiuose miestuose ir aukštesnėse pareigose dirbančių žmonių grupėse. Fizinį darbą dirbančių profesijų atstovai dažniau renkasi 24 mėnesių variantą.