Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama įmonėms, kurios pavėluotai praneša apie darbuotojų įdarbinimą. Tokie vėlavimai gali būti susiję tiek su netvarkinga dokumentacija, tiek su sąmoningu bandymu nuslėpti realią darbo pradžią.

Tarpinstitucinio bendradarbiavimo centre (TBC) dirbantys „Sodros“, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) specialistai atliko analizę, siekdami nustatyti dažniausiai pasitaikančias pažeidimų tendencijas. Patikrinimų metu dėmesys sutelktas į įmones, kurios sistemingai vėluoja pateikti pranešimus apie socialinio draudimo pradžią.

Analizė parodė, kad pavėluoti pranešimai gali sukelti rimtų pasekmių tiek darbuotojams, tiek darbdaviams. Dėl to institucijos planuoja tęsti patikrinimus ir stiprinti prevencinį informavimą.

Tikrintos šimtai įmonių

TBC specialistai analizavo apie 450 įmonių, kurios dažnai vėluoja pateikti „Sodrai“ pranešimus apie darbuotojų socialinio draudimo pradžią. Tokie pranešimai turi būti pateikiami naudojant 1-SD formą.

Pagal galiojančią tvarką, sudarius darbo sutartį su darbuotoju, pranešimas „Sodrai“ turi būti pateiktas ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki planuojamos darbo pradžios. Tai reiškia, kad darbuotojas negali pradėti dirbti, kol informacija apie jo įdarbinimą nėra pateikta ir užregistruota sistemoje.

Specialistų atlikta analizė parodė, kad dalis vėlavimų atsiranda dėl paprasto aplaidumo. Kai kuriose įmonėse personalo dokumentai tvarkomi netvarkingai, apskaitos procesai vyksta chaotiškai, todėl pranešimai pateikiami pavėluotai.

Tačiau nustatyta ir atvejų, kai darbuotojai pradeda dirbti dar oficialiai neįforminti. Tokiais atvejais darbdaviai vėliau pateikia pranešimus „Sodrai“ atgaline data, taip bandydami įteisinti jau įvykusį įdarbinimą.

Svarbu įsitikinti, kad pranešimas priimtas

Institucijos pabrėžia, kad vien pateikti pranešimą nepakanka. Darbdaviai taip pat turi patikrinti, ar pateikta informacija buvo priimta sistemoje.

Jeigu pranešime įrašomi netikslūs duomenys, pavyzdžiui, klaidingai nurodomas darbuotojo vardas, pavardė ar kiti identifikavimo duomenys, sistema gali tokį pranešimą atmesti. Tokiu atveju darbuotojo socialinio draudimo pradžia nėra užregistruojama.

Jei darbdavys to nepastebi ir darbuotojas pradeda dirbti, formaliai laikoma, kad jis dirba be socialinio draudimo.

Rizika darbuotojams

Pavėluotas pranešimas gali turėti rimtų pasekmių pačiam darbuotojui. Jei apie įdarbinimą nepranešta laiku, asmuo laikomas socialiai nedraustu.

Tai gali sukelti problemų, jei darbuotojui prireiktų medicininių paslaugų arba jis susirgtų. Dar rimtesnės pasekmės gali kilti nelaimingo atsitikimo darbe atveju, kai socialinio draudimo apsauga yra ypač svarbi.

Galimos sankcijos darbdaviams

Nepranešimas apie darbuotojo įdarbinimą „Sodrai“ laikomas nelegaliu darbu. Jei VMI ar VDI patikrinimo metu nustatoma, kad įmonėje dirba asmenys, apie kurių socialinio draudimo pradžią nepranešta, darbdaviams gali grėsti reikšmingos sankcijos.

Įmonės vadovui gali būti skiriama iki 5 tūkst. eurų siekianti bauda, o pačiai įmonei – iki 13 tūkst. eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

Be finansinių baudų gali būti taikomos ir papildomos priemonės. Pavyzdžiui, įmonė gali būti įtraukta į VMI nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą. Tokiu atveju gali būti apribotos galimybės įdarbinti užsieniečius ar dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

Patikrinimai bus tęsiami

TBC specialistai jau sudarė įmonių, kurios nuolat vėluoja pateikti pranešimus, sąrašą ir perdavė jį VDI teritoriniams skyriams.

Planuojama, kad 2026 metais VDI atliks maždaug 60 tokių įmonių patikrinimų. Jų metu bus vertinama, ar laikomasi pareigos laiku pranešti apie darbuotojų įdarbinimą.

Be patikrinimų, daliai įmonių taip pat bus siunčiami informaciniai laiškai. Juose primenama apie darbdavių pareigą laiku pateikti pranešimus apie darbuotojų socialinio draudimo pradžią ir tinkamai užtikrinti darbuotojų apskaitą.