Jungtinėse Valstijose mokėjimo stabiliosios kriptovaliutos (stablecoin) leidėjai pagal siūlomą „GENIUS Act“ įgyvendinimo sistemą turės įdiegti priemones, nukreiptas prieš neteisėtus finansinius srautus.
JAV Iždo departamentas trečiadienį pranešė, kad jo Finansinių nusikaltimų vykdymo tinklas („FinCEN“) ir Užsienio turto kontrolės biuras („OFAC“) parengė bendrą siūlomą taisyklę. Ji skirta įgyvendinti „GENIUS Act“ nuostatas, kurios įsigaliojo po to, kai įstatymą 2025 m. liepą pasirašė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Pagal siūlymą mokėjimo stablecoin leidėjai privalėtų sukurti ir palaikyti pinigų plovimo prevencijos (AML) bei kovos su terorizmo finansavimu (CFT) programas, užtikrinti sankcijų laikymosi sistemą, taip pat turėti technines galimybes tam tikras operacijas „blokuoti, įšaldyti arba atmesti“. Tokie leidėjai būtų prilyginti finansų įstaigoms pagal Banko paslapčių įstatymo (BSA) nuostatas.
„Įtraukus stablecoin leidėjus į visapusišką BSA ir „OFAC“ atitikties režimą, jie faktiškai tampa bankų tipo vartininkais. Tai reiškia gerokai daugiau piniginių įšaldymų, sandorių blokavimo ir turto konfiskavimo dideliu mastu“, – teigė blokų grandinės žvalgybos bendrovės „Nominis“ vadovas Snir Levi.
Iždo departamento pranešimas yra dalis „GENIUS Act“ įgyvendinimo – tai stablecoin mokėjimų reguliavimo įstatymas, kuris turėtų suteikti aiškesnį teisinį pagrindą leidėjams ir, tikimasi, paskatinti kriptovaliutų rinką. Įstatymas įsigalios praėjus 18 mėnesių nuo jo pasirašymo 2025 m. liepą arba po 120 dienų nuo tada, kai federalinės institucijos paskelbs susijusias taisykles.
Tuo pat metu antradienį JAV Federalinė indėlių draudimo korporacija („FDIC“) taip pat paskelbė savo siūlomą taisyklę, susijusią su „GENIUS Act“ įgyvendinimu. „FDIC“ pažymėjo, kad pagal įstatymą stablecoin turėtojai nebūtų draudžiami, tačiau leidėjų rezervams laikomi indėliai būtų saugomi.
Ginčas dėl stablecoin pajamingumo aštrėja: spaudimas Kongresui nemažėja
Federalinėms agentūroms rengiant „GENIUS Act“ įgyvendinimo mechanizmus, Kongrese įstrigo kitas svarbus teisės aktas, skirtas sukurti skaitmeninio turto rinkos reguliavimo sistemą. Jis vadinamas „CLARITY Act“ – pernai jam pritarė Atstovų Rūmai, tačiau tolesnė pažanga sulėtėjo.
Kol Senato Bankininkystės komitetas dar nepaskyrė projekto svarstymo procedūros (būtino žingsnio prieš balsavimą visame Senate), kriptovaliutų ir bankų sektorių atstovai susitinka su Baltųjų rūmų pareigūnais. Derybose aptariami klausimai, susiję su stablecoin pajamingumu, tokenizuotomis akcijomis ir etikos standartais.
Baltųjų rūmų Ekonomikos patarėjų taryba trečiadienį nurodė, kad siūlomas stablecoin pajamingumo draudimas „labai menkai prisidėtų prie bankų skolinimo apsaugos“, o vartotojams esą sukeltų papildomų kaštų.
Trečiadienį taip pat buvo pranešta, kad Senato Bankininkystės komitetas kol kas neperplanavo „CLARITY Act“ svarstymo procedūros.