Advertisement

Staigus „Intel“ šuolis: akcijos kyla po milijardinio sandorio, ar tai naujo augimo pradžia?

Paskelbė Gediminas Šimkus
5 min. skaitymo
Nvidia. Intel. Pexels nuotr.

JAV lustų gamintojo „Intel“ akcijos trečiadienį pabrango apie 10 proc., bendrovei paskelbus, kad ji už 14,2 mlrd. JAV dolerių išpirks 49 proc. dalį, kurios iki šiol nekontroliavo savo „Fab 34“ mikroschemų gamykloje Airijoje.

Dar 2024 m. „Intel“ buvo pardavusi 49 proc. šio Airijos gamybos padalinio „Apollo Global Management“ už 11,2 mlrd. JAV dolerių. Dabar bendrovė nusprendė šią dalį susigrąžinti.

„Mūsų 2024 m. susitarimas buvo tinkama struktūra tinkamu metu ir suteikė „Intel“ reikšmingo lankstumo, leidusio paspartinti kritines iniciatyvas. Šiandien turime stipresnį balansą, geresnę finansinę drausmę ir išplėtotą verslo strategiją“, – pranešime spaudai teigė „Intel“ finansų vadovas Davidas Zinsneris.

Rinkos dalyviai šį žingsnį vertina kaip signalą, kad „Intel“ grįžta į tvirtesnes pozicijas ir demonstruoja atsinaujinusį pasitikėjimą.

Kai 2024 m. buvo parduota dalis Airijos gamyklos, „Intel“ veikė visai kitokiomis sąlygomis: bendrovė tuomet vykdė apie 100 mlrd. JAV dolerių vertės investicijų programą, siekdama plėsti lustų gamybą JAV, įskaitant didelę gamyklą Arizonoje.

Po kelerių metų atsilikimo nuo rinkos lyderės „Taiwan Semiconductor Manufacturing Co.“ buvęs „Intel“ vadovas Patas Gelsingeris buvo ryžtingai sutelkęs dėmesį į užsakomųjų gamybos paslaugų (foundry) plėtrą JAV. Nors jis 2024 m. pabaigoje buvo atleistas, Arizonos projekto įgyvendinimas, pasak bendrovės, liko numatytame kelyje.

„Intel“ teigimu, išpirkimo susitarimą pagrindžia augantis ir itin svarbus centrinių procesorių (CPU) vaidmuo dirbtinio intelekto eroje.

„Intel“ yra žinoma kaip viena svarbiausių asmeninių kompiuterių ir serverių CPU gamintojų, tačiau jos veiklos modelis skiriasi nuo daugumos lustų rinkos žaidėjų. Kol tokios bendrovės kaip „Advanced Micro Devices“ ar „Nvidia“ sudėtingą ir brangią gamybą dažniausiai patiki išorinėms gamykloms, „Intel“ lustus ir projektuoja, ir gamina pati – kartu siekdama ateityje gaminti ir kitiems užsakovams.

Airijoje esančioje „Fab 34“ „Intel“ gamina asmeninių kompiuterių ir serverių CPU, naudodama mažiau pažangius technologinius procesus nei Arizonoje, tačiau atsinaujinęs CPU poreikis didina paklausą visame segmente.

Bendrovė nurodė, kad šiuo metu didžiausia paklausa yra serverių CPU, įskaitant naujausią „Xeon 6“ procesorių, kuris gaminamas Airijoje.

„Nvidia“ taip pat yra pareiškusi, kad agentinis dirbtinis intelektas keičia skaičiavimo poreikius, o CPU vis dažniau tampa „butelio kakleliu“. Tuo metu „Futurum Group“ šią situaciją pavadino „tylia tiekimo krize“ ir prognozavo, kad iki 2028 m. CPU rinkos augimo tempas gali viršyti grafikos procesorių (GPU) augimą.

GPU yra ypač tinkami dirbtinio intelekto modeliams mokyti ir vykdyti, nes turi tūkstančius branduolių, galinčių lygiagrečiai atlikti daug operacijų. Tuo tarpu CPU turi mažesnį skaičių galingų branduolių, skirtų nuoseklioms, bendros paskirties užduotims. Agentiniam dirbtiniam intelektui reikia daug bendros skaičiavimo galios ir intensyvaus duomenų judėjimo tarp kelių „agentų“.

Naujausi signalai apie CPU sugrįžimą – „Nvidia“ vadovo Jenseno Huango pristatytas sprendimas su vien tik „Vera“ CPU užpildyta įrangos spinta bei Jungtinės Karalystės architektūros bendrovės „Arm Holdings“ paskelbta informacija apie pirmąjį savo kurtą lustą, kuris taip pat yra CPU.

„Intel“ pažangiausius lustus pagal 18A technologinį procesą gamina Arizonoje, tačiau kol kas nėra užsitikrinusi didelio išorinio kliento. Šiuo metu pagrindinis šios gamybos užsakovas iš esmės yra pati „Intel“, Arizonoje gaminanti „Core Ultra series 3“ procesorius.

Airijoje „Intel“ gamina ankstesnių kartų asmeninių kompiuterių procesorius ir naujausią serverių CPU pagal „Intel 3“ procesą – tai karta, einanti prieš 18A.

„Intel 3“ yra antros kartos technologija, kurią „Intel“ gamina naudodama „ASML“ ekstremalios ultravioletinės litografijos (EUV) įrenginius. Tie patys EUV įrenginiai naudojami ir 18A gamyboje, todėl teoriškai atsiranda galimybė ateityje pažangesnius lustus gaminti ir Airijoje.

Vis dėlto „Intel“ teigė, kad artimiausiu metu 18A diegti „Fab 34“ gamykloje neplanuojama.

Airijos padalinys svarbus ir kitam lustų gamybos etapui – pažangiajam pakavimui, kuris reikalingas atskiriems lustams sujungti į didesnes sistemas, pavyzdžiui, su plokštėmis. „Intel“ nurodė, kad dalį pažangiojo pakavimo darbų savo 18A lustams atlieka būtent Airijoje.

Pataisymas: Davidas Zinsneris yra „Intel“ finansų vadovas. Ankstesnėje versijoje jo pavardė buvo parašyta netiksliai.

Dalintis šiuo straipsniu
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *