Turto lygis Europoje skiriasi ženkliai  tiek vertinant pagal vidutinį, tiek pagal medianinį turtą vienam suaugusiajam. Naujausia „UBS Global Wealth Report 2025“ ataskaita atskleidžia ryškią takoskyrą tarp turtingiausių ir skurdžiausių Europos valstybių.

Skirtumai yra tiesiog milžiniški, o kai kuriais atvejais siekia daugiau nei 20 kartų. Kaip žinia, grynasis turtas (angl. net worth) – tai viso namų ūkio turto vertė, atėmus skolas. Į šį skaičių įtraukiami finansiniai aktyvai (indėliai, akcijos, investicijos) ir realusis turtas, pirmiausia būstas.

Iš šios sumos atimami įsipareigojimai, tokie kaip paskolos ar kitos skolos. Būtent šis rodiklis leidžia palyginti, kiek iš tiesų „verta“ vidutinė gyventojo finansinė padėtis skirtingose šalyse.

Vidutinis turtas

2024 m. vidutinis turtas vienam suaugusiajam 31 Europos šalyje svyravo nuo 29 923 eurų Turkijoje iki 634 584 eurų Šveicarijoje. Tai reiškia, kad skirtumas tarp mažiausio ir didžiausio rodiklio viršija 20 kartų.

Europos Sąjungoje atotrūkis kiek mažesnis, tačiau vis tiek įspūdingas, nuo 44 568 eurų Rumunijoje iki 523 591 euro Liuksemburge.

Tik dvi šalys, Šveicarija ir Liuksemburgas, peržengia 500 tūkst. eurų ribą. Trečioje vietoje – Danija su 444 898 eurais.

Virš 300 tūkst. eurų ribos taip pat patenka Nyderlandai (342 477 eurai), Norvegija (340 364), Belgija (322 805), Jungtinė Karalystė (313 840) ir Švedija (308 935).

Didžiosios ekonomikos

Tarp penkių didžiausių Europos ekonomikų pagal vidutinį turtą pirmauja Jungtinė Karalystė. Prancūzijoje šis rodiklis siekia 278 550 eurų, Vokietijoje – 237 172 eurus, Ispanijoje – 215 945 eurus, o Italijoje – tik 198 321 eurą. Italija šioje grupėje atsiduria paskutinėje vietoje.

Daugiau nei trečdalyje nagrinėtų šalių vidutinis turtas nesiekia 100 tūkst. eurų. Tarp jų – Latvija, Čekija, Kroatija, Estija, Lietuva (63 189 eurai), Slovakija, Lenkija, Vengrija, Bulgarija, Rumunija ir Turkija.

Tai aiškiai rodo, kad Rytų ir Pietryčių Europa vis dar gerokai atsilieka nuo Vakarų ir Šiaurės šalių.

Medianinis turtas – realesnis vaizdas?

Ataskaitoje pabrėžiama, kad vien vidutinis turtas gali klaidinti. Jį neretai iškreipia nedidelė labai turtingų žmonių grupė. Todėl medianinis turtas – tai yra vidurinė reikšmė, kai pusė gyventojų turi daugiau, o pusė mažiau – dažnai geriau atspindi „tipinio“ gyventojo padėtį.

Visose šalyse medianinis turtas yra mažesnis nei vidutinis. Kai kur skirtumas yra tiesiog milžiniškas. Pavyzdžiui, Šveicarijoje vidutinis turtas siekia 634 584 eurus, tačiau medianinis – tik 168 374 eurus.

Medianinis turtas Europoje svyruoja nuo 7 765 eurų Turkijoje iki 365 244 eurų Liuksemburge. ES ribose – nuo 22 257 eurų Lenkijoje iki tų pačių 365 244 eurų Liuksemburge.

Antroje vietoje pagal medianinį turtą – Belgija (234 238 eurai), po jos seka Danija (199 647), Šveicarija (168 374) ir Jungtinė Karalystė (162 944).

Virš 100 tūkst. eurų ribos taip pat patenka Prancūzija, Norvegija, Nyderlandai, Ispanija, Italija ir Malta.

Įdomu tai, kad tarp didžiųjų ekonomikų Jungtinė Karalystė ir toliau pirmauja, o Vokietija pagal medianinį turtą atsiduria paskutinėje vietoje – 69 949 eurai.

Reitingų pokyčiai – kas laimi, kas krenta?

Pereinamasis efektas nuo vidutinio prie medianinio rodiklio iš esmės pakeičia šalių pozicijas. Vokietija, Švedija, Austrija ir Čekija medianiniame reitinge nukrenta net šešiomis pozicijomis. Vokietija iš 11 vietos pagal vidutinį turtą nusileidžia į 17 vietą pagal medianinį.

Tuo tarpu Malta pakyla šešiomis vietomis – iš 17 į 11. Belgija, Ispanija, Italija, Slovėnija, Slovakija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė taip pat atrodo stipriau vertinant medianinį, o ne vidutinį turtą.

Tai rodo, kad kai kuriose šalyse turtas pasiskirstęs tolygiau, o kitose – koncentruotas nedidelės gyventojų dalies rankose.

Aiški Vakarų ir Rytų takoskyra

Duomenys patvirtina aiškią geografinių skirtumų tendenciją. Vakarų ir Šiaurės Europos šalys dominuoja tiek pagal vidutinį, tiek pagal medianinį turtą. Finansų centrai, Šveicarija ir Liuksemburgas, užima pirmąsias vietas. Skandinavijos šalys taip pat pasirodo stipriai, nors Suomija labiau artima vidurinei grupei.

Rytų Europoje tiek vidutinis, tiek medianinis turtas gerokai mažesni. ES viduje skirtumas tarp turtingiausios ir skurdžiausios šalies pagal vidutinį turtą viršija 10 kartų, o visoje Europoje daugiau nei 20 kartų.

Vertinant medianinį turtą, skirtumas tarp kraštinių reikšmių dar didesnis – daugiau nei 45 kartus visoje Europoje ir daugiau nei 15 kartų ES ribose.

Nelygybė tarp šalių

Svarbu atskirti dvi sąvokas: skirtumai tarp šalių ir turto pasiskirstymas pačioje šalyje. Pastarasis dažniausiai matuojamas Gini indeksu ir parodo, kaip tolygiai turtas pasidalijęs tarp gyventojų.

Nors ši ataskaita pirmiausia atskleidžia skirtumus tarp valstybių, ji taip pat leidžia suprasti, kad vien tik vidutiniai skaičiai ne visada atspindi realią daugumos gyventojų finansinę padėtį.

Apibendrinant galima teigti, kad Europa išlieka ekonomiškai nevienalytė: turtingiausiose šalyse vienam suaugusiajam tenkantis turtas siekia šimtus tūkstančių eurų, o skurdžiausiose – vos keliasdešimt tūkstančių.

Ir nors bendras vaizdas rodo aiškią Vakarų ir Rytų atskirtį, tik medianinis rodiklis leidžia pažvelgti giliau – į tai, kiek iš tikrųjų turi „vidutinis“ žmogus.