Brangstanti nafta didina infliacijos lūkesčius ir kelia galvos skausmą centriniams bankams. Tuo metu paskolų palūkanos didėja, o investuotojams tampa sunku rasti saugių turto klasių. Kovo mėnesį pigo tiek akcijos, tiek obligacijos, tiek auksas.

Istorija kartojasi

Pernai savo prezidentavimą Donaldas Trumpas pradėjo paskelbdamas prekybos muitų karą. Na, o šiemet kartu su Izraeliu pradėjo Irano atakas. Abiejų epizodų pradžia buvo panaši. Vertinant eurais, pernai kovą pasaulio akcijos krito 7,5 proc., o šiemet – 4,9 proc. Tačiau pernai, akcijoms nukritus dar 12 proc., balandžio 9 d.  JAV prezidentas atidėjo muitų įvedimą, tad rinkos stabilizavosi, o per visus 2025 m. pasaulio akcijos brango apie 8 proc. Tačiau šiuo atveju, deja, spendžia ne jis vienas, ir taip lengvai atsitraukti gali nepavykti.

Brangstanti nafta ir didėjanti infliacija

Tiesioginė atakų Iranui ir Irano atsako paralyžiuojant naftos ir dujų tranzitą Hormūzo sąsiauriu pasekmė –  naftos ir dujų brangimas. Per kovą Europoje naudojama „Brent“ nafta pabrango apie 50 proc. ir kaina šiuo metu svyruoja apie 110-120 JAV dolerių už barelį. Tai yra netoli 128 JAV dolerių lygio, pasiekto 2022 m. vasarį, Rusijai užpuolus Ukrainą.

Pabrangusi nafta neužtruko kainų perduoti ir degalinėms, bet kas dar svarbiau – koregavo centrinių bankų pinigų politikos lūkesčius. Šiuo metu prognozuojama, kad Europos centrinis bankas (ECB) iki metų pabaigos gali net tris kartus po 25 punktus didinti palūkanų normas, o dar vasarį buvo įkainota nedidelė palūkanų mažinimo tikimybė.  Atitinkamai, didėjo ir paskolų turėtojams svarbus EURIBOR. Pasikeitus pinigų politikos lūkesčiams, visų trukmių EURIBOR didėjo. Pavyzdžiui, populiarus 6 mėn. trukmės EURIBOR padidėjo nuo 2,13 iki 2,48 proc., o tai reikš didesnes paskolų palūkanų įmokas.

Vokietija jau paskelbė preliminarius kovo mėnesio infliacijos duomenis. Paskelbta mėnesio infliacija (1,1 proc.) iškart kilstelėjo metinę infliaciją nuo vasarį stebėto 2 proc. lygio iki 2,8 proc. Panašus šuoliukas, tikėtina, bus užfiksuotas ir kitose šalyse. Didėjantys infliacijos lūkesčiai kartu su lėtėjančia ekonomika kelia galvos skausmą ECB nariams, o pirmieji sprendimai gali pasimatyti jau balandžio 30 d. susirinkime, kuriam rinka įkainuoja daugiau nei 50 proc. tikimybę, kad ECB didins palūkanų normas. Didėjančios palūkanų normos nusitempė žemyn ir obligacijų kainas. Kovą pigo tiek saugios vyriausybių, tiek rizikingesnės korporacijų obligacijos, o bendras Europos obligacijų indeksas per mėnesį atpigo 2,7 proc.

Nelengva investuotojų duona

Kitose srityse – taip pat nieko gero. Nuo metų pradžios tęsiasi neigiami vertinimai dėl JAV ir Europos privačių akcijų bei skolos fondų likvidumo, o jų valdytojai siekia apriboti klientų išėjimus. Galimai didėsiančios bazinės pinigų politikos palūkanų normos privačioms rinkos neprideda optimizmo.

Paprastai ramioje Baltijos šalių rinkoje – naujas galimo skolos restruktūrizavimo atvejis. „AirBaltic“ kompanijos 380 mln. EUR nominalo 2029 m. išperkamų obligacijų kaina nukrito per pusę iki 0,40 euro, S&P kredito reitingo agentūrai paskelbus apie reitingo sumažinimą nuo B iki B ir prognozuojant neišvengiamą skolos restruktūrizavimą per ateinančius 12 mėn. „AirBaltic“ pranešė, kad tik 10 proc. orlaivių degalų kainos poreikio yra apdrausta, tad per kovą beveik dvigubai pabrangę degalai labai pablogino ir taip sudėtingą kompanijos likvidumo situaciją. Pagrindinė kompanijos akcininkė, Latvijos vyriausybė, paskelbė laukianti „AirBaltic“ verslo plano, numatančio tolesnį kompanijos finansavimo kelią. 

Net ir taurieji metalai neatsilaikė prieš galimos infliacijos spaudimą ir metų pradžioje neregėtais tempais brangę auksas ir sidabras vertinant eurais kovą atpigo atitinkamai 10 ir 21 proc. ir yra tik nežymiau aukščiau metų pradžios lygio.

Tad kovą visiems investuotojams buvo sunku išsaugoti turto vertę, o iš pagrindinių turto klasių brango tik energetikos sektorius ir, kiek netikėtai, vėl prisimintas JAV doleris, kuris euro atžvilgiu pabrango 2 proc.

Šiuo metu vertinti trumpalaikes perspektyvas nėra lengva. Pabaigus konfliktą, tikėtina, į rinkas grįžtų optimizmas, sumažėtų spaudimas infliacijai ir būtų iškainotos pinigų politikos palūkanų didinimo prognozės. Bet jei naftos kainos ilgesnį laiką išsilaikys aukštos, tai gali reikšti stagfliacijos scenarijų, kuomet ekonomikos augimas lėtės, o infliacija augs. Šiuo atveju tiek akcijų, tiek obligacijų rinkos perspektyvos – nekokios. Prie šios nežinios prisideda ir kovą kiek pritilęs, bet vis dar labai aktualus ir neaiškus dirbtinio intelekto ateities scenarijų perspektyvų vertinimas.

Pensijų fondų rezultatai

„Luminor“ pensijų fondai atkartojo rinkų tendencijas ir visų fondų kaina kovą mažėjo. Per ketvirtį pasaulio akcijų indekso kaina vertinant eurais krito 1,3 proc., o  Europos obligacijų indeksas – 0,8 proc. Išankstiniais vertinimais, „Luminor“ akcijų fondai per ketvirtį prarado 1,9–2,8 proc., o konservatyvūs, daugiau obligacijų turintys fondai krito 0,9–1,4 proc. Nepaisant pastarojo rinkų kritimo, ilgalaikiai fondų rezultatai išlieka geri. Pavyzdžiui, visų II pakopos gyvenimo ciklo fondų grąžos svertinis vidurkis nuo įkūrimo 2019 m. siekia apie 9 proc.

Lietuvoje netrukus paaiškės pirmąjį ketvirtį norinčių pasitraukti iš II pensijų pakopos skaičius ir sumos, kurias jie galės atsiimti. Didelė suma į ekonomiką įliejamų pinigų tikriausiai papildomai didins iškirtinai Lietuvos prekių ir paslaugų kainas. O dalis II pensijų pakopoje privalomai sukauptų lėšų, leidusių investuotojams uždirbti ir nemažą istorinę grąžą, bus išleistos trumpalaikiams poreikiams ar grįš atgal į kojinės ar sąskaitos glėbį, kur juos pamažus valgys infliacija. Siekiantiems ilgalaikių investavimo tikslų, reikėtų nepasiduoti vienadieniams impulsams ir toliau investuoti lėšas savarankiškai ar III pensijų pakopoje. „Luminor“ siūlo platų ir paprastą III pakopos pensijų fondų pasirinkimą nuo konservatyvaus, vien į obligacijas investuojančio „Luminor ateitis 58 +“, iki net keleto vien į akcijas investuojančių fondų, prie kurių nuo sausio antros pusės prisidėjo visiškai naujas fondas „Luminor ateitis akcijų index“, sekantis pasyvaus investavimo modelį ir taikantis tik 0,49 proc. valdymo mokestį. 

Svarbu: Kaupdami pensijų fonduose, patiriate investavimo riziką, o tai reiškia, kad investicijų vertė gali ir kilti, ir kristi, yra galimybė atgauti mažiau negu investavote. „Luminor investicijų valdymas“ UAB, investicijų grąžos, pensijų fondų pelningumo ar išmokamų anuiteto dydžių negarantuoja. Pensijų fondų praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų. Prieš priimdami sprendimą kaupti papildomą pensiją „Luminor“ pensijų fonduose susipažinkite su pensijų fondų taisyklėmis, taikomais atskaitymais, investavimo strategija ir rizikos veiksniais. Pensijų fondus valdo „Luminor investicijų valdymas“ UAB, įm. k. 226299280.