Pastaraisiais mėnesiais vis daugiau žmonių rimtai svarsto pasitraukti iš II pensijų pakopos. Vieniems tai atrodo kaip galimybė susigrąžinti dalį pinigų ir turėti daugiau kontrolės, kiti nerimauja, ar toks sprendimas nepakenks jų finansiniam saugumui senatvėje.

Diskusijos kaista, ypač pereinamuoju reformos laikotarpiu. Klausimų kyla daug. Kada realiai grąžinamos lėšos? Kas nutinka likusiems pinigams? Ar pasitraukimas reiškia didesnes dabartines pajamas, bet mažesnę pensiją ateityje?

Atsakymų paieška tampa itin aktuali tiems, kurie nori priimti apgalvotą sprendimą. Tuo pat metu Lietuva susiduria su rimtais demografiniais iššūkiais – mažėjančiu gimstamumu ir visuomenės senėjimu. Tai reiškia, kad pensijų sistema neišvengiamai keisis, o kiekvieno žmogaus sprendimai gali turėti ilgalaikių pasekmių.

Kaip vyksta pasitraukimo procesas?

Pagal galiojančią tvarką, prašymai pasitraukti iš II pensijų pakopos arba atsiimti dalį sukauptų lėšų renkami visą kalendorinį ketvirtį. Nesvarbu, ar prašymas pateikiamas pirmąją, ar paskutinę ketvirčio dieną, jis nagrinėjamas tik pasibaigus tam laikotarpiui.

Pensijų kaupimo bendrovės visą ketvirtį kaupia gautus prašymus, o sprendimus priima kito ketvirčio pradžioje. Lėšos žmonėms pervedamos iki to ketvirčio vidurio. Pavyzdžiui, jei prašymas pateikiamas pirmąjį metų ketvirtį, pinigai grąžinami iki balandžio vidurio.

Svarbu tai, kad „Sodra“ šių prašymų tiesiogiai nemato. Juos registruoja pačios kaupimo bendrovės. Tik priėmus sprendimą ir užregistravus jį sistemoje, matyti, kad asmuo nebedalyvauja kaupime. Tuomet keičiasi ir jo socialinio draudimo įmokų tarifas, nes dalyvaujantieji papildomai moka 3 proc. įmokų.

Dėl to realūs skaičiai apie pasitraukusiųjų kiekį tampa aiškūs tik kitą ketvirtį, kai sprendimai oficialiai įregistruojami.

Galimybė atsiimti iki 25 proc. lėšų

Reformos kontekste atsirado ir galimybė atsiimti iki 25 proc. sukauptų lėšų nenutraukiant dalyvavimo sistemoje. Tai aktualu tiems, kurie dėl asmeninių priežasčių nori gauti dalį santaupų dabar, bet neatsisakyti kaupimo visiškai.

Tokiu atveju išmokama pasirinkta suma, o likusi dalis toliau lieka pensijų fonde ir yra investuojama. Šia galimybe galima pasinaudoti tik vieną kartą per visą kaupimo laikotarpį.

Jeigu žmogus vėliau nepasitrauks iš sistemos, jis tikėtina joje dalyvaus iki pensinio amžiaus. Tačiau dalinis lėšų atsiėmimas reiškia, kad ateities pensija bus mažesnė, nes investuojama suma sumažėja, o kartu mažėja ir galimas investicijų prieaugis.

Kokios pasekmės finansinei ateičiai?

Pasitraukimas iš II pakopos reiškia, kad žmogus nebemokės papildomų 3 proc. įmokų. Tai gali padidinti jo dabartines pajamas, tačiau kartu sumažins būsimas pensijos išmokas iš sukaupto kapitalo.

Ilgalaikėje perspektyvoje tai gali turėti reikšmingų pasekmių. Antroji pakopa buvo sukurta tam, kad papildytų „Sodros“ pensiją, kuri dėl demografinių pokyčių ateityje gali sudaryti mažesnę dalį buvusio atlyginimo.

Todėl trumpalaikė finansinė nauda gali virsti ilgalaikiu iššūkiu. Ypač jei žmogus neturi kitų investicijų ar kaupimo priemonių.

Demografinė realybė ir pensinio amžiaus klausimas

Lietuvoje sparčiai senstant visuomenei, pensijų sistema susiduria su vis didesniu spaudimu. Prognozuojama, kad ateityje pensininkų skaičius augs, o dirbančiųjų dalis mažės.

Ekonomistai pabrėžia, kad pensinio amžiaus ilginimas yra natūrali reakcija į ilgėjančią gyvenimo trukmę. Siekiama, kad žmogus pensijoje praleistų apie 18 metų. Jei gyvenimo trukmė ilgėja, logiška, kad ilgesnis turi būti ir darbo laikotarpis.

Be to, šiuolaikinėje ekonomikoje vis mažiau fizinio darbo, o technologijos, robotika ir automatizacija gali perimti dalį funkcijų. Tai gali pakeisti darbo rinkos struktūrą ir sušvelninti demografinio spaudimo pasekmes.

Dirbantys pensininkai ir paskatos likti darbo rinkoje

Lietuvoje jau dabar dešimtys tūkstančių pensinio amžiaus žmonių dirba toliau. Tai leidžia ne tik gauti papildomų pajamų, bet ir padidinti būsimą pensiją.

Sistema numato, kad jei žmogus lieka dirbti ir neatsiima pensijos, jo išmoka kasmet gali padidėti apie 8 proc. Tokia galimybė gali būti taikoma iki 5 metų. Tai reiškia, kad ilgiau dirbant galima reikšmingai padidinti gaunamą pensiją.

Tokie mechanizmai rodo, kad ilgalaikėje perspektyvoje dirbti apsimoka. Todėl diskusijos apie papildomas mokestines lengvatas dirbantiems pensininkams kyla, tačiau kai kurie ekonomistai mano, kad esama sistema jau suteikia pakankamai paskatų.

Ar pasitraukimas užtikrina saugumą?

Sprendimas pasitraukti iš II pensijų pakopos gali atrodyti patrauklus tiems, kurie nepasitiki fondais ar nori didesnės kontrolės. Tačiau saugumas senatvėje priklauso ne nuo vieno sprendimo, o nuo bendro finansinio planavimo.

Jeigu žmogus pasitraukia, bet aktyviai investuoja savarankiškai ir kaupia kitais būdais, rizika gali būti suvaldoma. Tačiau jei pasitraukimas reiškia tik dabartinį vartojimą, o ne alternatyvų kaupimą, ateityje gali atsirasti papildomų finansinių iššūkių.

Todėl prieš priimant sprendimą verta įvertinti ne tik dabartinę situaciją, bet ir ilgalaikę perspektyvą – gyvenimo trukmę, galimas pajamas senatvėje ir asmeninę finansinę discipliną.

Apgalvotas sprendimas svarbiausias

II pensijų pakopos reforma suteikė daugiau lankstumo, tačiau kartu perkėlė didesnę atsakomybę pačiam žmogui. Pasitraukimas nėra nei savaime geras, nei savaime blogas sprendimas.

Svarbiausia yra suprasti, kad pensijų sistema veikia ilgalaikėje perspektyvoje. Kiekvienas šiandieninis sprendimas turės įtakos po kelių dešimtmečių.

Todėl prieš pasitraukiant verta atsakyti sau į paprastą klausimą: ar turiu aiškų planą, kaip užtikrinsiu finansinį stabilumą senatvėje, ar tiesiog reaguoju į trumpalaikę situaciją? Būtent nuo šio atsakymo priklauso, ar sprendimas taps saugumo garantu, ar nauju iššūkiu ateityje.