Antradienį Seimui turėjęs būti pateiktas ribojamųjų priemonių Rusijai ir Baltarusijai pratęsimo įstatymas nukeltas į kitą savaitę. Toks sprendimas priimtas po liberalo Simono Gentvilo pasisakymo, esą užsienio reikalų viceministras Vidmantas Verbickas nėra Vyriausybės įgaliotas pristatinėti minimą projektą.
„Liberalų sąjūdis vienbalsiai palaikys šitą projektą, priešingai, negu jūsų koalicijos partneriai. Bet norėdamas jus apsaugoti nuo klaidos – jūs neturite, gerbiamas viceministre, Vyriausybės įgaliojimo pristatinėti šitą klausimą“, – antradienį Seime kalbėjo S. Gentvilas.
„Vyriausybės nutarimu įgalioti yra Sigitas Mitkus, Audra Plepytė ir Kęstutis Budrys. Jūs negalite šio klausimo pateikinėti. Jeigu pateikinėtumėte, jūsų oponentai turėtų pretekstą kreiptis į Konstitucinį teismą (KT), ir į Etikos komisiją. Todėl Vyriausybės nutarime pasirūpinkite, kad būtų ir jūsų pavardė“, – akcentavo liberalas.
Po šių parlamentaro žodžių bendru sutarimu nutarta klausimą įtraukti į kitos savaitės Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę.
Kaip skelbta, antradienį pirmąją pavasario sesijos dieną Seime užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys turėjo siūlyti pratęsti ribojamųjų priemonių Rusijai ir Baltarusijai galiojimą iki 2027 m. pabaigos. Vietoje ministro į plenarinę posėdžių salę atvyko viceministras V. Virbickas.
Taip pat skaitykite:
Įstatymo projektu siūloma numatyti draudimą į Lietuvą iš Rusijos ir Baltarusijos importuoti degalus transporto priemonių standartiniuose kuro bakuose, kai juose esantis degalų kiekis viršija 200 litrų. Teigiama, jog tai užkirstų kelią galimiems Europos Sąjungos (ES) sankcijų pažeidimams, o taip pat būtų užkardoma netiesioginė parama Maskvos ir Minsko režimams.
Kaip teigiama projekto aiškinamajame rašte, pratęsus ribojamųjų priemonių galiojimą, Lietuva – greta ES sankcijų – turės galimybę taikyti šias priemones valstybėms agresorėms kaip užsienio politikos priemonę.
Kartu numatoma, jog Vyriausybės sprendimu būtų galima įšaldyti lėšas ir ekonominius išteklius bei taikyti sektorines ribojamąsias priemones, jeigu ES lygmeniu nustatytos sankcijos, kurios taikomos Rusijai ar Baltarusijai, būtų iš dalies arba visiškai nebetaikomos.
ELTA primena, kad 2023 m. balandį buvo priimtas Lietuvos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymas.
Šis įstatymas galioja iki šių metų gegužės 2 d. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, jog Rusija ir toliau tęsia agresiją prieš Ukrainą, Vyriausybėje sausio pabaigoje buvo pristatytas siūlymas įstatymo galiojimą pratęsti. Atitinkamai ministrų kabinetas šiam siūlymui pritarė.
Taip pat skaitykite:
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
