Vandenilis yra gausiausias elementas Visatoje, tačiau kaip energijos šaltinis jis vis dar laikomas neišnaudota galimybe. Pastaruosius dešimtmečius pasaulis ieško alternatyvų tradicinei naftai.
Vis dažniau sutariama, kad naftos sektoriaus vaidmuo ilgainiui mažės, o energijos gamyboje dominuos atsinaujinantys šaltiniai. Saulės ir vėjo energetika jau padarė didžiulį proveržį, tačiau kyla klausimas, ar to pakaks sparčiai augantiems poreikiams patenkinti.
Remiantis „Sustainability Directory“ duomenimis, investicijų į švariąją energetiką ir iškastinį kurą santykis siekia apie 10:1. Per pastaruosius dvejus metus kapitalo išlaidos atsinaujinančiai energetikai išaugo iki maždaug 2 trln. JAV dolerių, gerokai pranokdamos tradicinius naftos ir dujų sektorius. 2023 metais švariosios energetikos subsektoriai sudarė apie 10 proc. pasaulinio BVP augimo.
Pokyčiai akivaizdūs ir kasdienybėje: praėjusių metų pabaigoje beveik 30 proc. visų naujų automobilių pardavimų pasaulyje sudarė elektromobiliai. Vis dėlto dalis ekspertų ragina neatmesti ir dar vieno energijos šaltinio – vandenilio.
Vandenilio sektorius pastaraisiais metais patyrė nemažai iššūkių. Pradinį entuziazmą keitė suvokimas, kokių didelių investicijų reikėtų infrastruktūrai, gamybai ir logistikai. Tuo pat metu saulės energetika, stiprinama technologinių inovacijų, daugelyje šalių tapo vienu iš pagrindinių švarios energijos pasirinkimų.
Taip pat skaitykite:
Klimato kaitos padariniai vis dažnesni, todėl tarptautinės energetikos sistemos dekarbonizacija daugumai valstybių tapo prioritetu. Vieni renkasi jau plačiai įdiegtas saulės ir vėjo technologijas, kiti ieško alternatyvų, kurios galėtų užtikrinti stabilesnį energijos tiekimą. Šiame kontekste vandenilis vėl atsiduria dėmesio centre, ypač po naujausių mokslinių rezultatų.
„University of Oxford“ tyrėjų komanda kartu su „Durham University“ ir „University of Toronto“ mokslininkais pranešė apie reikšmingą atradimą Kanados skyde. Analizuodami požeminį vandenį uolienose, jie aptiko vandenilio atsargų, kurios, mokslininkų vertinimu, teoriškai galėtų aprūpinti pasaulį energija net 170 000 metų.
Atradimas buvo padarytas tiriant labai seną požeminį vandenį giliai Žemės plutoje. Viena pagrindinių kliūčių, su kuria susiduria vandenilio energetikos šalininkai, yra tai, kad giliai po žeme gyvenantys mikroorganizmai dažnai sunaudoja vandenilį dar iki jam susikaupiant ir virstant dujomis. Dėl to natūralaus vandenilio paieška ir išgavimas tampa technologiškai sudėtingas.
Skirtingai nei saulės energetika, kuri per pastaruosius dešimtmečius spėjo išaugti į didelio masto pramonę, vandenilį išgauti ir paversti praktiškai panaudojama energija yra gerokai sunkiau. Būtent todėl kai kurios valstybės šią kryptį vis dar vertina skeptiškai ir laiko trumpalaike mada.
Vis dėlto tyrėjai teigia, kad išnagrinėję požeminio vandens chemines savybes jie padėjo pagrindą ateities paieškoms. Nustačius konkrečias geologines ir geochemines sąlygas, kurios būtinos vandeniliui kauptis, ateityje gali būti lengviau identifikuoti vandeniliui palankias teritorijas ir prognozuoti, kur tokie telkiniai gali slėptis.
Taip pat skaitykite:
Nors vandenilio energetika dar tik stiprina pozicijas, pasaulyje jau atsiranda ambicingų projektų. Pavyzdžiui, Saudo Arabijoje vystomas „NEOM“ projektas siekia sukurti miestą, kurio energijos poreikiai būtų patenkinami vandeniliu. Tokie planai rodo, kad ilgainiui vandenilis gali tapti rimtu švarios energetikos sistemos elementu.
Ar vandenilis taps vienu iš pagrindinių ateities energijos šaltinių, lems tiek technologinė pažanga, tiek ekonominis pagrįstumas. Tačiau nauji radiniai Žemės gelmėse rodo, kad šis, ilgai nuošalyje buvęs resursas, gali turėti didesnį potencialą, nei manyta iki šiol.
