Tarptautinio valiutos fondo prognozė: Airija iki 2030 m. taps turtingiausia Europoje
Bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui yra vienas dažniausiai naudojamų rodiklių lyginant valstybių ekonomiką. Daugelyje Europos šalių šis rodiklis, sprendžiant iš prognozių, turėtų augti.
Vis dėlto didėjantis skaičius dar nereiškia, kad šalis aplenks kaimynes: reitingai kinta, nes dažnai vienu metu auga ir kitos ekonomikos. Todėl vieta lentelėje neretai pasako daugiau nei pats nominalus dydis.
Tad kurios Europos šalys iki 2030 metų turėtų būti lyderės pagal BVP vienam gyventojui ir ar laukiama didesnių pokyčių? „Euronews Business“ išnagrinėjo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) „World Economic Outlook“ prognozes 2025 ir 2030 metams. Vertintos dvi perspektyvos: nominalus BVP vienam gyventojui ir perkamosios galios paritetas (PPP), kuris atsižvelgia į kainų skirtumus tarp šalių.
Airija pagal PPP aplenkia Liuksemburgą
Tarp 41 Europos šalies (įskaitant ES nares, kandidates, ELPA valstybes ir Jungtinę Karalystę) prognozuojama, kad 2030 metais pagal BVP vienam gyventojui, vertinant perkamosios galios paritetu, pirmą vietą užims Airija. 2025 metais šioje pozicijoje dar lyderiauja Liuksemburgas.
Tačiau šis rezultatas turi svarbią išlygą. Airijos BVP, kaip ne kartą pažymėta, yra iškreipiamas dėl itin didelės tarptautinių korporacijų įtakos. Airijos Ekonominių ir socialinių tyrimų instituto direktorius Alanas Barrettas pabrėžia, kad šalies realią ekonominę veiklą geriau atspindi bendrosios nacionalinės pajamos (GNI).
Pagal Pasaulio banko 2024 metų GNI duomenis Airija apskritai nepatektų į pirmąjį ketvertą.
Prognozuojama, kad penketuką pagal PPP 2030 metais užbaigs Norvegija, Šveicarija ir Danija, o jų vietos, lyginant 2025 ir 2030 metus, turėtų išlikti stabilios.
Tarp penkių didžiausių Europos ekonomikų aukščiausiai rikiuojasi Vokietija (12 vieta), po jos – Prancūzija (15) ir Jungtinė Karalystė (16). Italija turėtų būti 18, o žemiausiai iš šio penketuko – Ispanija (22).
Kandidatės – lentelės apačioje, bet yra išimtis
Prognozėse matyti, kad devynias žemiausias pozicijas daugiausia užima ES kandidatės: lentelės apačioje atsiduria Ukraina, Kosovas ir Moldova.
Išsiskiria Turkija – ji 2030 metais turėtų būti 29 vietoje ir taip aplenkti tris ES nares: Bulgariją, Latviją ir Graikiją.
Skaičiuojama, kad 15 šalių 2025–2030 metais išlaikys tas pačias pozicijas. Didžiausias kritimas prognozuojamas Graikijai – nuo 29 iki 32 vietos. Tuo metu Kipras turėtų pakilti labiausiai – nuo 16 iki 13 vietos.
Kitų šalių pokyčiai, pagal šias prognozes, neturėtų viršyti trijų pozicijų.
Skirtumai tarp nominalių rodiklių ir PPP reitingo atskleidžia papildomų niuansų. Malta, Rumunija, Lenkija ir Turkija pagal PPP rikiuojasi gerokai aukščiau nei pagal nominalius eurais skaičiuojamus dydžius – tai rodo, kad jų reali perkamoji galia yra didesnė, nei sufleruoja „žali“ skaičiai.
Priešinga situacija matoma Estijoje, Jungtinėje Karalystėje, Islandijoje ir Latvijoje: pagal PPP jų pozicijos pastebimai prastesnės nei pagal nominalius rodiklius.
Reitingo viršuje skirtumai itin ryškūs. Prognozuojama, kad Airija ir Liuksemburgas išliks aiškūs išsišokėliai: 2030 metais jų BVP vienam gyventojui, skaičiuojant tarptautiniais doleriais, gali siekti atitinkamai apie 168 tūkst. eurų ir 154 tūkst. eurų.
Po jų seka Norvegija ir Šveicarija, kurios, prognozuojama, turėtų viršyti 106 tūkst. eurų ribą.
Jei iš skaičiavimo išimtume Airiją ir Liuksemburgą, skirtumai ES viduje vis tiek išlieka dideli. Danija pirmauja tarp likusių šalių su maždaug 92 tūkst. eurų rodikliu – tai beveik dvigubai daugiau nei Graikijoje, kur prognozuojamas apie 50 tūkst. eurų dydis (mažiausias tarp ES narių).
Tarp didžiųjų ekonomikų didžiausia perkamoji galia prognozuojama Vokietijai – apie 79 tūkst. eurų, o silpniausia šiame penketuke – Ispanijai, apie 61 tūkst. eurų. Skirtumas sudaro maždaug 31 proc.
Už ES ribų vaizdas dar kontrastingesnis: beveik visoms kandidatėms prognozuojama mažiau nei 46 tūkst. eurų, o daliai – net mažiau nei 28 tūkst. eurų. Tai maždaug perpus mažiau nei Graikijos lygis, todėl atotrūkis tarp ES ir šalių, laukiančių narystės, išlieka labai didelis.
Skirtumai nominaliais eurais – dar didesni
Vertinant nominaliais eurais, skirtumai išauga dar labiau. TVF prognozėse 2030 metais BVP vienam gyventojui 41 šalyje svyruoja nuo 7 276 eurų Ukrainoje iki 152 417 eurų Liuksemburge. Bulgarija, kaip skaičiuojama, išliks žemiausiai ES viduje su 28 086 eurais.
Net atmetus Liuksemburgą ir Airiją (Airijai prognozuojama 137 819 eurų), ES viduje išlieka platus diapazonas. Danija tarp ES narių būtų trečia su 84 128 eurais, po jos sektų Nyderlandai (79 613), Švedija (73 104) ir Austrija (67 406).
Vokietija su 65 924 eurais prognozuojama 10 vietoje bendroje įskaitoje ir būtų vienintelė iš penkių didžiausių Europos ekonomikų, patenkanti į dešimtuką. Jungtinė Karalystė būtų visai šalia – 11 vietoje su 64 360 eurais.
Už ES ribų Šveicarija (127 846 eurai), Islandija (108 366) ir Norvegija (93 046) taip pat patenka į bendrąjį penketuką – tarp Liuksemburgo ir Airijos reitingo viršuje.
Bendras dėsningumas išlieka tas pats: Šiaurės ir Vakarų Europos šalys telkiasi reitingo viršuje, o Rytų Europa, ypač ES kandidatės, atsilieka gerokai daugiau.
