Europos Komisija kreipėsi į Baltuosius rūmus, prašydama paaiškinimų po to, kai JAV Aukščiausiasis Teismas panaikino plačiai taikytus prezidento Donaldo Trumpo įvestus muitus. Šis precedento neturintis sprendimas gali turėti rimtų pasekmių ir Europos Sąjungai.
Teismas nusprendė, kad Trumpas viršijo jam suteiktus įgaliojimus, kai, remdamasis tik nacionalinėms ekstremaliosioms situacijoms skirta teisine nuostata, apmokestino muitais beveik visas į JAV įvežamas prekes. Tai kelia klausimų dėl praėjusią vasarą tarp ES ir Vašingtono sudaryto susitarimo tvarumo ir teisėtumo.
„Palaikome glaudų ryšį su JAV administracija ir siekiame išsiaiškinti, kokių veiksmų ji ketina imtis, reaguodama į šią nutartį“, – penktadienį, paskelbus sprendimą, sakė Europos Komisijos pirmininko pavaduotojo atstovas spaudai Olofas Gillas.
Praėjusių metų liepą Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas sudarė ES ir JAV susitarimą, pagal kurį visam ES eksportui į JAV buvo nustatytas vienodas 15 proc. muito tarifas, o muitai JAV pramoninėms prekėms buvo sumažinti iki nulio. Ši sutartis buvo laikoma palankesne Vašingtonui.
Pagal šį susitarimą Briuselis taip pat įsipareigojo iki 2028 metų nupirkti JAV energetikos produktų už 750 mlrd. JAV dolerių ir investuoti 600 mlrd. JAV dolerių į strateginius sektorius Jungtinėse Valstijose.
Teismo sprendimas kelia abejonių dėl viso susitarimo galiojimo – nuo Europos bendrovių jau sumokėtų muitų iki būsimų įsipareigojimų.
„Pažymime JAV Aukščiausiojo Teismo nutartį ir ją atidžiai analizuojame“, – pridūrė Komisijos atstovas spaudai.
Susitarimas kritikuojamas kaip nesubalansuotas
JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimas, tikėtina, sukels abejonių dėl susitarimo tvarumo ir dėl jau sumokėtų muitų teisėtumo ES įmonėms.
Šešių teisėjų prieš tris priimta nutartis skelbia, kad Trumpas negalėjo teisėtai pagrįsti visapusiškų muitų įvedimo „ekonominės nepaprastosios padėties“ pretekstu.
Sprendimas taikomas vadinamosioms abipusėms (reciprocinėms) priemonėms, kurias Trumpas įvedė pernai, per Išvadavimo dienos minėjimą. Jis neapima sektorių, kuriems taikomos atskiros priemonės, pavyzdžiui, šiuo metu galiojančio 50 proc. muito tarifo plieno ir aliuminio importui.
Nutartis taip pat kelia abejonių dėl visapusiško susitarimo įgyvendinimo Europoje.
Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto pirmininkas Berndas Lange pirmadienį sušaukė neeilinį posėdį, kad būtų įvertintos galimos sprendimo pasekmės tuo metu, kai Parlamentas ruošiasi balsuoti dėl vasarą sudaryto susitarimo įgyvendinimo.
Europarlamentarai šiuo metu siekia pataisų, kurios leistų ES nutraukti dabartinį susitarimą 2028 m. arba jį sustabdyti, jei Trumpas vėl imtų grasinti ES teritoriniam vientisumui, kaip tai darė šių metų sausį dėl Grenlandijos.
Teisinė ir politinė nežinia dėl susitarimo galėtų paskatinti Europos Parlamento narius atidėti balsavimą. Tai dar labiau didintų neapibrėžtumą Europos įmonėms, kurios gali susidurti su iš esmės pasikeitusia muitų tvarka arba netgi įgyti teisę į kompensacijas.
Kita vertus, tai sukurtų ir teisinį „paralyžių“ eksportuotojams, kuriems taptų neaišku, kokios sąlygos jiems taikomos.
„Verslui abipus Atlanto būtinas stabilumas ir nuspėjamumas prekybiniuose santykiuose“, – pabrėžė Komisijos atstovas. – „Todėl ir toliau pasisakome už žemus muitus ir dirbame siekdami juos mažinti.“
