Gyventojai, kurie dalyvauja pensijų kaupime antroje pakopoje, sulaukę pensinio amžiaus gali tikėtis ne tik „Sodros“ mokamos senatvės pensijos, bet ir papildomo priedo. Šis priedas mokamas iš per gyvenimą sukauptų lėšų ir vadinamas pensijų anuitetu.

„Sodros“ duomenimis, vasario pabaigoje pensijų anuitetus jau buvo įsigiję 4988 gyventojai. Pensijų anuitetas – tai periodinė išmoka, kuri mokama iš specialaus Pensijų anuitetų fondo (PAF). Baigus kaupti pensijų fonduose, sukauptos lėšos parduodamos, o pinigai pervedami „Sodrai“.

Nuo pervestos sumos atskaičiuojama 2,5 proc. administravimo išlaidoms, o likusios lėšos patenka į PAF. Iš šio fondo kas mėnesį pensininkams mokami priedai prie jų „Sodros“ pensijos.

„Sodros“ duomenimis, vidutinė standartinio pensijų anuiteto be paveldėjimo galimybės išmoka siekia 78,14 euro per mėnesį. Tuo metu anuitetas su paveldėjimo galimybe yra kiek mažesnis, vidutiniškai 66,98 euro.

Išmokų dydžiai gali labai skirtis, nes jie priklauso nuo to, kiek žmogus sukaupė per visą kaupimo laikotarpį. Didžiausia šiuo metu mokama mėnesio išmoka siekia 364,74 euro, o mažiausia – 9,51 euro.

Per vien vasario mėnesį į Pensijų anuitetų fondą už naujai įsigytus anuitetus buvo pervesta apie 0,63 mln. eurų. Tuo metu paties fondo turto vertė sausio pabaigoje siekė 78,7 mln. eurų.

Šis fondas yra padalytas į tris skirtingus portfelius, kurie atlieka skirtingas funkcijas. Likvidumo portfelyje laikomos lėšos, reikalingos trumpalaikiams mokėjimams užtikrinti – jis skirtas užtikrinti pensijų anuitetų išmokas artimiausiam pusmečiui. Šiame portfelyje sukaupta daugiau kaip 1,7 mln. eurų, o lėšos laikomos „Sodros“ sąskaitose.

Garantinis portfelis skirtas ilgesnio laikotarpio įsipareigojimams – jis užtikrina pensijų anuitetų išmokas penkerių metų ir ilgesniam laikotarpiui. Šiame portfelyje sukaupta apie 17 mln. eurų, o lėšos investuojamos į skolos vertybinius popierius bei terminuotuosius indėlius.

Didžiausia fondo dalis, beveik 59,9 mln. eurų, laikoma vadinamajame augimo portfelyje. Jo tikslas yra per ilgesnį laikotarpį, iki 20 metų, uždirbti investicinę grąžą kiekvienam pensijų anuitetui. Todėl šios lėšos investuojamos į akcijas, biržoje prekiaujamus fondus (ETF) ir kitus investicinius instrumentus.

Jeigu investicijos parduodamos brangiau, nei buvo įsigytos, fondas gauna pelną, kuris paskirstomas pensijų anuitetų gavėjams. Pavyzdžiui, vien per vasario mėnesį augimo portfelyje realizuota apie 491 tūkst. eurų pelno.

„Sodra“ pastebi, kad 2026 metų pradžia finansų rinkoms atnešė naujų tendencijų. Pastaraisiais metais investuotojai daug dėmesio skyrė technologijų sektoriui ir dirbtinio intelekto bendrovėms, tačiau pastaruoju metu jų akcijų rezultatai pradėjo silpnėti.

Nuo metų pradžios daugiau kaip 10 proc. sumažėjo tokių bendrovių kaip „Microsoft“ ar „Amazon“ akcijų vertė. Dar didesnius kritimus patyrė kai kurios dirbtinio intelekto technologijų bendrovės – pavyzdžiui, „Oracle“ ar „Palantir“, kurių akcijos atpigo daugiau kaip 20 procentų.

Technologijų sektoriaus spaudimas atsispindi ir platesnėje rinkoje. Programinės įrangos sektorius nuo savo aukščiausio taško praėjusių metų spalį iki dabar sumažėjo beveik 30 proc., o kritimo neišvengė ir tokios milžinės kaip „Nvidia“.

Dalį investuotojų atsargumo lemia diskusijos apie dirbtinio intelekto poveikį darbo rinkai. Kai kurie vertinimai rodo, kad jau 2028 metais dėl automatizacijos darbo gali netekti kas dešimtas darbuotojas. Tokios prognozės kelia nerimą dėl ateities ekonomikos modelio – jei produktyvumas didės, bet dalis žmonių praras pajamas, gali mažėti vartojimas.

Vis dėlto ekonomikos istorija rodo, kad panašios baimės dažnai kyla kiekvienos technologinės revoliucijos pradžioje. Panašios diskusijos vyko ir atsirandant internetui, elektrai ar pramonės revoliucijai.

Pastaraisiais mėnesiais finansų rinkose išsiskyrė kitų sektorių augimas. Energetikos, pramonės ir žaliavų bendrovių akcijos demonstruoja geresnius rezultatus nei technologijų sektorius. Šioms įmonėms reikia didelių gamybos pajėgumų ir stabilaus išteklių tiekimo, todėl jų veikla mažiau priklauso nuo trumpalaikių technologinių tendencijų.

„Sodros“ duomenimis, jau antrą mėnesį iš eilės augimo portfelyje geriausiai pasirodė energetikos sektoriaus akcijos – jų ETF vertė pakilo daugiau kaip 10 proc. Panašų augimą demonstravo ir besivystančių rinkų akcijų krepšelis, neapimantis Kinijos, taip pat Japonijos tvariosios akcijos.

Tuo metu prasčiausius rezultatus demonstravo fondai, susiję su didžiosiomis JAV technologijų bendrovėmis. Tai rodo, kad investuotojų dėmesys pamažu krypsta į labiau tradicinius sektorius ir diversifikuotas investicijas.