Tvarus aviacijos kuras brango 30 proc. – ar pigių skrydžių era artėja prie pabaigos?
Iki 2050 metų siekiant anglies dioksido atžvilgiu neutralios aviacijos, tvaraus aviacijos kuro (angl. SAF) rinka, prognozuojama, sparčiai augs. Tačiau kyla esminiai klausimai: ar aviacijos sektorius gali plėstis, o Europa – pasiekti tvarumo tikslus? Ir kaip lėktuvai bus aprūpinti degalais, kai geopolitiniai sukrėtimai vis dažniau kelia grėsmę tiekimo stabilumui?
Pastarosiomis savaitėmis naftos kainai perkopus 100 JAV dolerių už barelį ribą, reaktyvinių degalų kaina šoktelėjo dvigubai – nuo maždaug 690 eurų iki maždaug 1 380 eurų už toną. Laidoje „The Big Question“ tvaraus aviacijos kuro kūrėjos „EcoCeres“ vadovas Matti Lievonen studijoje su Angela Barnes aptarė, kodėl, jo teigimu, SAF gali tapti vienu realiausių atsakymų į kainų ir tiekimo rizikas.
Kaip gaminamas tvarus aviacijos kuras?
„EcoCeres“ teigimu, jų SAF gamybos principas panašus į įprastų aviacinių degalų gamybą, tačiau vietoj iškastinio kuro gavybos naudojamos jau egzistuojančios žaliavos: panaudotas kepimo aliejus, gyvūniniai riebalai ir žuvų riebalai.
Įmonė nurodo, kad toks kuras gali sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas iki 90 proc.
Honkongą savo baze pasirinkusi bendrovė yra sudariusi partnerystes su maždaug 350 tūkst. restoranų, tarp kurių minimi „McDonalds“ ir „Subway“ Kinijoje. Šios maitinimo įstaigos perduoda panaudotą kepimo aliejų, kuris vėliau naudojamas SAF gamybai.
Pasak M. Lievoneno, „EcoCeres“ sukūrė savo technologiją, leidžiančią filtruoti ir apdoroti vadinamąsias „nešvarias“ žaliavas. Jis teigė, kad įmonės žaliavos pavertimo galutiniu produktu rodiklis yra vienas geriausių rinkoje ir siekia apie 85 proc.
Nors „EcoCeres“ save vis dar linkusi vadinti startuoliu, bendrovė jau yra antra pagal dydį savo srityje: jos metinis pajėgumas siekia apie 770 tūkst. tonų.
Įmonė svarsto trečios ir ketvirtos gamyklų statybos planus bei galimybę pradėti gamybą Europoje, todėl apimtys, tikėtina, didės.
Ar dėl SAF keleiviams teks mokėti daugiau?
„EcoCeres“ skelbia bendradarbiaujanti su tokiomis avialinijomis kaip „British Airways“, „Lufthansa“, „KLM“ ir „Air France“.
Europos Sąjungos taisyklės šiuo metu numato, kad aviaciniuose degaluose SAF dalis privalo siekti 2 proc., 2030 metais ji turėtų kilti iki 6 proc., o 2050-aisiais – iki 70 proc. Vis dėlto dalis oro bendrovių jau dabar, nelaukdamos galutinių terminų, renkasi didesnę SAF dalį mišinyje.
Skaičiuojama, kad standartiniam skrydžiui tarp Honkongo ir Londono reikia apie 60 tonų reaktyvinių degalų, todėl 770 tūkst. tonų metinė „EcoCeres“ produkcija galėtų aptarnauti dešimtis tūkstančių tokių skrydžių per metus.
Vis dėlto vienas jautriausių klausimų – kaina keleiviui. M. Lievonenas teigė, kad Honkongo–Londono maršrute, naudojant 10 proc. SAF mišinį, bilietas galėtų pabrangti maždaug 42 eurais.
„Manau, kad mes visi, kaip žmonės, turime prisiimti atsakomybę už SAF, nes jei paklausiu avialinijų: „Kokia didžiausia jūsų rizika?“, jos visos sako – klimato kaita. Ne šiandien, bet kai daugės pavojingų oro reiškinių, žmonės tiesiog mažiau keliaus“, – aiškino jis.
„Todėl, mano nuomone, bendras tikslas yra dekarbonizuoti aviaciją ir kitas transporto rūšis. Tai klimato kaitos klausimas, bet taip pat ir tiekimo saugumas. Dabar matome, kaip tai veikia“, – pridūrė „EcoCeres“ vadovas.
Ar SAF gali apsaugoti nuo degalų kainų šuolių?
Nors SAF gamyba šiuo metu kainuoja brangiau, tokie degalai, pasak pašnekovo, yra mažiau pažeidžiami staigių kainos svyravimų, būdingų naftai ir dujoms, kuriuos dažnai išprovokuoja geopolitiniai įvykiai.
Tuo metu, kai įprastų reaktyvinių degalų kaina pastaruoju metu šoktelėjo dvigubai, SAF, M. Lievoneno teigimu, brango apie 30 proc. Dėl to kainų skirtumas mažėja. Jei iki pastarųjų krizių SAF kainuodavo maždaug 200–300 proc. įprastų degalų kainos, dabar šis santykis, pasak jo, sumažėjo iki maždaug 150 proc.
Ar tai reiškia pigių skrydžių pabaigą?
Kalbėdamas apie žemų kainų skrydžius, M. Lievonenas pripažino, kad SAF gali šiek tiek padidinti bilietų kainas, tačiau pabrėžė, jog taisyklės bus vienodos visoms avialinijoms, todėl kainų skirtumai tarp vežėjų turėtų išlikti.
„Jei jos turi kitą sąnaudų pranašumą, jis ir liks, net jei reikės pridėti papildomą dalį tvariam aviacijos kurui“, – sakė jis.
„Tai jų „nenužudo“, bet nežinau, ar išmintinga, kad keliaujame taip pigiai. Nežinau“, – pridūrė „EcoCeres“ vadovas.