Nuo liepos Lietuvoje keisis nedarbo išmokų sistema. Valdžia teigia, kad nauja tvarka labiau susies išmokų dydį su anksčiau gautomis pajamomis, tačiau dalis verslo atstovų mano, kad pokyčiai per menki ir nedirbti kai kuriais atvejais vis dar gali būti beveik taip pat naudinga kaip dirbti.
Darbdaviai taip pat pastebi, kad dalis darbo ieškančių žmonių į pokalbius ateina tik formaliai. Anot jų, kai kurie kandidatai net prašo pažymos, kad netinka darbui, kad galėtų išsaugoti bedarbio statusą ir toliau gauti nedarbo išmoką.
Ekonomistai tokį reiškinį vadina nedarbo spąstais – situacija, kai skirtumas tarp gaunamos išmokos ir atlyginimo yra per mažas, todėl žmonėms motyvacija grįžti į darbo rinką sumažėja.
Nuo liepos keisis išmokų skaičiavimas
Nuo 2026 metų liepos 1 dienos nedarbo išmokų sistema bus koreguojama. Pastovioji išmokos dalis bus susieta su minimalia mėnesine alga ir sieks 173 eurus per mėnesį, o likusi dalis priklausys nuo žmogaus anksčiau gautų pajamų.
Pirmuosius tris mėnesius bedarbiai gaus 45 proc. buvusių pajamų, kai dabar ši dalis siekia 38 proc. Vėliau išmokos palaipsniui mažės.
Taip pat skaitykite:
Pasak „Sodros“ atstovų, tokia sistema turėtų labiau atspindėti žmogaus anksčiau mokėtas socialinio draudimo įmokas.
Kai kuriais atvejais skirtumas nedidelis
Skaičiavimai rodo, kad skirtumas tarp atlyginimo ir nedarbo išmokos kai kuriems žmonėms gali būti gana nedidelis.
Pavyzdžiui, jei žmogus iki darbo netekimo uždirbo apie 1 430 eurų „į rankas“, pirmus tris mėnesius jis galėtų gauti apie 1 200 eurų nedarbo išmoką. Tokiu atveju skirtumas nuo ankstesnių pajamų siektų maždaug 220 eurų.
Jeigu atlyginimas siekė apie 1 800 eurų, nedarbo išmoka galėtų sudaryti maždaug 1 500 eurų.
Verslas kritikuoja pokyčius
Verslo atstovai teigia, kad tokia sistema gali iškreipti darbo rinką. Anot jų, Lietuva jau dabar yra tarp Europos Sąjungos valstybių, kuriose nedarbo išmokos yra gana didelės.
Taip pat skaitykite:
Be to, kritikuojama ir tai, kad maksimali nedarbo išmoka po pakeitimų gali dar labiau padidėti.
Kai kurie ekonomistai taip pat atkreipia dėmesį, kad nedarbo socialinis draudimas Lietuvoje jau dabar yra nuostolingas – įmokų surenkama mažiau nei išmokama.
Bus griežtesnė kontrolė
Valdžia pabrėžia, kad kartu su pokyčiais bus stiprinama ir kontrolė. Nuo liepos daugiau dėmesio bus skiriama tam, ar bedarbiai iš tikrųjų ieško darbo ir ar priima jiems siūlomas darbo vietas.
Taip pat planuojama, kad nedarbo išmokos gavimo laikotarpis nebebus įskaičiuojamas į darbo stažą, todėl jis nedidins būsimų nedarbo išmokų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pabrėžia, kad sistema pirmiausia skirta apsaugoti žmones, kurie netikėtai prarado darbą, o ne skatinti gyvenimą iš išmokų.
Užimtumo tarnybos duomenimis, 2026 metų vasarį Lietuvoje buvo registruota apie 164 tūkst. bedarbių. Maždaug trečdalis jų yra vyresni nei 50 metų, o kas dešimtas – jaunas žmogus nuo 16 iki 24 metų.
