Miunchene įsikūręs „DeepTech“ startuolis, siekiantis geoterminę energiją padaryti prieinamą visur pasitelkiant naujos kartos gręžimo technologijas, 2025 m. rudenį paskelbė pritraukęs 4 mln. eurų ikisėklinės (pre-seed) investicijų etapą.

Investicijose dalyvavo fondai „Nucleus Capital“, „Possible Ventures“ ir „First Momentum“. Be finansavimo, bendrovė taip pat sudarė technologijos patvirtinimo (validacijos) sutartį su Leipcige įsikūrusia proveržio inovacijų agentūra „SPRIND“ ir planuoja pradėti įėjimą į rinką 2026 metais.

„Philippas ir Andrew turi retą nepalaužiamo įgyvendinimo ir techninio gylio derinį, kurio reikia sprendžiant esminį giliojo geoterminio gręžimo inžinerinį iššūkį neregėtu greičiu.

Jų požiūris į gręžimą be mechaninio nusidėvėjimo atvers neribotą bazinę žaliąją energiją beveik bet kurioje Žemės vietoje ir galiausiai pavers geoterminę energiją iš nišinės išteklių rūšies į lengvai plečiamą sprendimą“, – teigė „First Momentum“ investicijų vadovas dr. Maximilianas Ochsas.

„Telura“ 2025 m. įkūrė Philippas Engelkampas ir Andrew Wellingas. Įmonė kuria elektrinių impulsų gręžimo technologiją: uoliena ardomą ne ją šlifuojant, o aukštos įtampos impulsais, kurie suskaldo uolą iš vidaus. Bendrovės teigimu, toks metodas leidžia greičiau ir ekonomiškiau pasiekti geoterminius išteklius.

Pasak „Telura“, Europa sparčiai praranda laiką, kad užpildytų energetikos spragas. Bendrovė atkreipia dėmesį, jog dirbtinio intelekto plėtra ir elektrifikacija didina elektros paklausą, o iniciatyvos mažinti priklausomybę nuo importo plečiamos siekiant atsparumo geopolitiniams sukrėtimams ir Europos pramonės konkurencingumo apsaugos. Įmonė įspėja, kad nesiėmus veiksmų Europos rezerviniai pajėgumai gali išsekti jau 2029 metais.

„Vien nepastovūs atsinaujinantys energijos šaltiniai ir iškastinis kuras šios spragos laiku neužpildys. Kitos eros energijai reikia patikimo bazinio galingumo tiekimo 24/7, tiesiogiai prijungto prie tinklo“, – sakė „Telura“ bendraįkūrėjas ir vadovas Philippas Engelkampas.

„Telura“ įsitikinimu, geoterminė energija galėtų Europai suteikti nuolatinį, be emisijų, mažos kainos ir visada prieinamą energijos tiekimą. Bendrovė pabrėžia, kad vos 1 proc. itin karštų uolienų geoterminio potencialo galėtų patenkinti pasaulinę paklausą net aštuonis kartus. Vis dėlto ekonomiškai pasiekti šiuos išteklius dideliu mastu iki šiol buvo sudėtinga.

Norint gauti pakankamai šilumos miestams ir pramonei, dažnai tenka gręžti 5–20 km gylyje. Tačiau įprasti grąžtai, susidūrę su kietu granitu ir aukšta požemine temperatūra, greitai dėvisi.

„Gręžimas sudaro iki 70 proc. projekto kaštų. Daugybė projektų žlunga dar net neprasidėję“, – pridūrė P. Engelkampas.

Siekdama tai pakeisti, „Telura“ vietoje šlifavimo naudoja aukštos įtampos elektrinius impulsus, kurie ardo uolieną iš vidaus. P. Engelkampas šį procesą vaizdingai apibūdina kaip „uolienos naikinimą žaibu“.

„Elektrinių impulsų gręžimas siūlo tiesiausią ir lengviausiai plečiamą kelią pramoniniu mastu diegti naujos kartos geotermiją, nes technologija jau yra įrodyta. Liko inžinerinis iššūkis – šį mokslinį pagrindą paversti sistema, kuri patikimai ir ekonomiškai veiktų realiomis lauko sąlygomis“, – sakė „Telura“ bendraįkūrėjas ir technologijų vadovas Andrew Wellingas.

Pasak bendrovės, technologija remiasi daugiau nei dviejų dešimtmečių tyrimais, atliktais geriausiuose Vokietijos technikos universitetuose, ir jau pademonstravo efektyvų granito skaldymą.

„Mūsų technologija integruojasi su esamomis gręžimo sistemomis, todėl galime veikti greitai ir pirmą kartą į rinką žengti 2026 metais. Turėdami galimybę dirbti su pasaulinio lygio techniniais talentais ir partneriais, esame tvirtoje pozicijoje šią bendradarbiaujančią inovaciją vystyti į priekį“, – pridūrė P. Engelkampas.