Siekiant valdyti valstybės skolos tvarumą bei suteikti galimybę patiems centrinės valdžios sektoriaus subjektams skolintis svarbiems projektams, trečiadienį Vyriausybė paskirstė skolinimosi limitą – iš viso 590,6 mln. eurų. 

Susisiekimo ministerijos valdymo sričiai nustatytas 5 mln. eurų skolinimosi limitas, jį numatant AB Vidaus vandens kelių direkcijai, Sveikatos apsaugos ministerijos valdymo sričiai – 716 tūkst. eurų (limitas apskaičiuotas, numatant 427 tūkst. eurų VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninei ir 289 tūkst. eurų VšĮ Greitosios medicinos pagalbos tarnybai), UAB ILTE – 250 mln. eurų, UAB „LTG Link“ – 147 mln. eurų, UAB „Valstybės investicinis kapitalas“ – 153 mln. eurų, VĮ Turto bankui – 20 mln. eurų, AB „Via Lietuva“ – 15 mln. eurų skolinimosi limitas. Tai leis centrinės valdžios sektoriaus subjektams turėti papildomą finansavimo šaltinį jų suplanuotoms finansinėms priemonėms bei kapitalo investicijoms. 

Šių metų naujovė – nepaisant nustatyto skolinimosi limito įstaigos prieš skolinantis ir (arba) panaudojant šias lėšas kiekvieną kartą turi kreiptis į Finansų ministeriją ir suderinti šias sumas. Tokiu būdu siekiama neviršyti 2026–2028 m. biudžete nustatytų valdžios sektoriaus balanso ir grynųjų išlaidų augimo limitų.

Bendras skolinimosi limitas centrinės valdžios sektoriaus subjektams buvo patvirtintas pernai kartu su 2026-2028 m. biudžetu. Jame nustatyta, kad centrinės valdžios sektoriaus subjektų 2026 m. pasiskolintų (išimtų) lėšų pagal 2026-ais ir ankstesniais metais pasirašytas sutartis limitas yra 590 616 tūkst. eurų ir šis limitas netaikomas Vyriausybei, VšĮ Indėlių ir investicijų draudimui ir valstybinėms aukštosioms mokykloms bei profesinio mokymo įstaigoms. Į šį limitą neįtraukti tokie skoliniai įsipareigojimai, kurie prisiimami ir įvykdomi tais pačiais metais ir (arba) yra skirti ankstesniems skoliniams įsipareigojimams refinansuoti.  

Neatsižvelgiant į tai, ar centrinės valdžios sektoriaus subjektas naudoja savo ar skolintas lėšas, jo išlaidos veikia fiskalinį valdžios sektoriaus balansą ir valdžios sektoriaus grynąsias išlaidas, o prisiimti skoliniai įsipareigojimai įskaičiuojami į valdžios sektoriaus skolą. Siekiant suvaldyti galimą neigiamą riziką dėl šių subjektų prisiimtų skolinių įsipareigojimų įtakos minėtiems fiskaliniams rodikliams, ir nustatomi atitinkami limitai.