Per mažiau nei keturis mėnesius – įspūdingas šuolis. Toks yra Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio „Facebook“ sekėjų augimo tempas, kuris pastarosiomis dienomis sulaukė didelio dėmesio socialiniuose tinkluose ir viešojoje erdvėje.
Dar praėjusių metų spalio 23 dieną R. Žemaitaitis turėjo apie 81 tūkst. sekėjų. Tai buvo solidus, tačiau Lietuvos politiniame kontekste įprastas skaičius. Vis dėlto per kelis mėnesius situacija kardinaliai pasikeitė.
Vasario 18 dieną jo paskyrą sekė jau 185 tūkst. žmonių. Tačiau tą pačią dieną vakare sekėjų skaičius staiga išaugo iki 226 tūkst., per kelias valandas pridėta daugiau nei 40 tūkst. naujų paskyrų.
Šiandien, vasario 20-ąją, R. Žemaitaičio „Facebook“ sekėjų skaičius jau perkopė 317 tūkst. Tai reiškia, kad per dvi dienas jis paaugo beveik 132 tūkst., o nuo spalio – daugiau nei 236 tūkst. Tokio masto augimas Lietuvos socialinių tinklų kontekste yra itin neįprastas.
Palyginimas su kitais žinomais vardais
Kad būtų aiškesnis mastas, verta pažvelgti į kitų gerai žinomų Lietuvos viešų asmenų auditorijas. Visuomenininkas Andrius Tapinas, ilgą laiką aktyviai veikiantis „Facebook“ ir turintis plačią auditoriją, šiuo metu turi apie 294 tūkst. sekėjų, mažiau nei dabar rodo R. Žemaitaičio paskyra.
Tuo metu nuomonės formuotoja Karolina Meschino turi apie 75 tūkst. sekėjų. Tai beveik keturis kartus mažiau nei dabartinis R. Žemaitaičio skaičius.
Tokie palyginimai leidžia suprasti, kad per kelias dienas politikas pagal sekėjų skaičių aplenkė daugelį ilgametę auditoriją turinčių viešų asmenų.
Vis dėlto šis augimas kelia rimtų klausimų. Pastebima, kad didžioji dalis naujų sekėjų – netikros paskyros, vadinamieji botai. Dalis jų registruotos Azijos šalyse, turi minimalią ar visai neturi viešos informacijos, neturi nuotraukų ar realios veiklos istorijos.
Tokie staigūs, šuoliais vykstantys augimai dažnai siejami su dirbtiniu sekėjų skaičiaus didinimu – automatizuotų paskyrų naudojimu siekiant sukurti įspūdį apie sparčiai augančią įtaką ar populiarumą.
Socialinių tinklų analizės praktikoje organinis augimas paprastai būna nuoseklus ir susijęs su konkrečiais įvykiais – rezonansiniais pasisakymais, skandalais ar didelio masto viešumu. Tačiau net ir tokiais atvejais dešimčių tūkstančių sekėjų šuolis per kelias valandas yra retas reiškinys mažoje rinkoje, tokioje kaip Lietuva.
Skaičiai ir reali įtaka – ne tas pats
Didelis sekėjų skaičius nebūtinai reiškia didelę realią auditoriją ar įtaką. Socialinių tinklų algoritmai vertina ne tik sekėjų kiekį, bet ir įsitraukimą – komentarus, pasidalijimus, reakcijas. Jei didelę dalį auditorijos sudaro neaktyvios ar automatizuotos paskyros, tai gali iškreipti bendrą vaizdą, tačiau nepadidinti realaus pasiekiamumo tarp tikrų vartotojų.
R. Žemaitaičio atvejis tampa įdomiu precedentu Lietuvos politinės komunikacijos kontekste – jis parodo, kaip greitai gali pasikeisti skaičiai socialiniuose tinkluose ir kaip svarbu vertinti ne tik kiekybę, bet ir kokybę.
Ar tai sąmoninga strategija, ar techninis fenomenas – kol kas lieka atviras klausimas. Tačiau faktas akivaizdus. Per mažiau nei keturis mėnesius R. Žemaitaičio „Facebook“ sekėjų skaičius išaugo beveik keturis kartus, o per dvi dienas – daugiau nei šimtu tūkstančių. Lietuvos mastu tai beprecedentis šuolis.
