Žvalgyba įspėja: Lietuvos kaimynystėje gali didėti branduolinių incidentų grėsmė

ELTA
4 min. skaitymo
Branduolinė jėgainė. Pexels nuotr.

Baltarusijai pranešus apie sprendimą statyti trečią Astravo atominės elektrinės (BeIAE) energijos bloką, neatmestina, jog šalis neatsisakys galimybės vykdyti ir kitus projektus – ketvirtojo bloko ir naujos atominės elektrinės Mogiliave statybas, rašoma naujausiame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

Atkreipiamas dėmesys, jog kartu gali augti branduolinių incidentų rizika Lietuvos kaimynystėje.

„Baltarusijos valdžia yra pasiryžusi statyti dar vieną, trečiąjį, energijos bloką šalia eksploatuojamų dviejų Baltarusijos atominės elektrinės (BelAE) blokų.

Režimas neabejoja branduolinės energetikos plėtra, ją grindžia neva nuolat augančiu elektros energijos poreikiu šalyje, kartu pabrėždamas, kad BelAE eksploatacija yra itin sėkminga“, – skelbiama ataskaitoje.

Mūsų šalies žvalgybos teigimu, šio projekto įgyvendinimas nėra komerciškai pagrįstas, nes ir dabar veikiančių BeIAE energijos blokų potencialas nėra išnaudojamas.

Skelbiama, jog Minsko režimas svarstė du branduolinės energetikos plėtros variantus – statyti naują atominę elektrinę Mogiliavo srityje arba du papildomus energijos blokus jau eksploatuojamos BeIAE aištelėje.

„Neatmestina, kad Baltarusija neatsisakys galimybės vykdyti ir kitus projektus – ketvirtojo bloko BelAE aikštelėje ir naujos atominės elektrinės Mogiliave statybas“, – rašoma ataskaitoje.

„Apie Baltarusijos sprendimą statyti trečiąjį bloką BelAE aikštelėje 2025 m. lapkritį viešai paskelbė Baltarusijos viceministras Viktoras Karankevičius. Jis taip pat informavo, kad tęsiamas galimybių statyti ir naują atominę elektrinę Mogiliavo srityje vertinimas“, – teigia žvalgybos tarnybos.

Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime nurodoma, jog Rusija palankiai vertina šiuos Baltarusijos planus ir ragina imtis veiksmų.

„Rusija turi interesų stiprinti Baltarusijos energetinę priklausomybę, todėl palankiai vertina ir palaiko Baltarusijos branduolinės energetikos plėtros planus, kuriuos įgyvendintų Rusijos korporacija „Rosatom“.

Kremlius ne tik remia Baltarusijos sprendimą dėl trečiojo energijos bloko statybos BelAE aikštelėje, bet ir ragina Minską neatsisakyti idėjos statyti naują atominę elektrinę Mogiliavo srityje“, – rašoma ataskaitoje.

Anot žvalgybos tarnybų, naujos atominės elektrinės projektas buvo reguliariai aptariamas Rusijos branduolinės energetikos agentūros „Rosatom“ ir Baltarusijos vyriausybės susitikimuose. 

Pasak Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo, kaimyninės valstybės institucijos iki šiol neužtikrina saugios BeIAE eksploatacijos.

Skelbiama, jog dėl įvairių techninių priežasčių ir personalo nekompetencijos elektrinės energijos blokų veikla itin dažnai stabdoma ir dabar esantys abu energijos blokai nėra eksploatuojami visu pajėgumu.

„Vien 2025 m. vienas ar abu energijos blokai stabdyti bent trejetą kartų, nors vadovaujantis tarptautine praktika planiniams patikrinimams ir remonto darbams branduolinių elektrinių energijos blokai įprastai stabdomi kas 18–24 mėnesius“, – rašoma ataskaitoje.

Pažymima, jog incidentų riziką didina ir korporacijos „Rosatom“ įdiegtų technologijų trūkumai, ypač susiję su reaktorius aušinančiomis sistemomis. Atsižvelgiant į tai, skelbiama, jog branduolinės energetikos plėtra Baltarusijoje kels rizikų Lietuvos nacionalinio saugumo interesams. 

„Labai tikėtina, kad Baltarusija, vystydama branduolinę energetiką, neužtikrins branduolinės saugos ne tik naujuose objektuose, bet ir mažiau dėmesio skirs BelAE vykstantiems incidentams ir juos lemiantiems techniniams defektams spręsti. Todėl labai tikėtina, kad branduolinių incidentų rizika Lietuvos kaimynystėje augs“, – teigiama ataskaitoje.

Lietuvos žvalgybos tarnybos – Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos, kiekvienais metais pateikia visuomenei bendrą viešą grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.

Šiame dokumente apžvelgiami įvykiai ir procesai, darantys didžiausią įtaką Lietuvos nacionalinio saugumo situacijai.

Remiantis jais bei ilgalaikėmis nacionalinį saugumą veikiančiomis tendencijomis, pateikiami svarbiausių artimoje perspektyvoje (iki 2 metų) Lietuvos nacionaliniam saugumui galinčių kilti grėsmių ir rizikos veiksnių vertinimai. Ilgalaikių tendencijų vertinimai pateikiami apžvelgiant perspektyvą iki 10 metų.

Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.

Dalintis šiuo straipsniu
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *