Du skirtingos Europos Sąjungos ekonominės ateities vizijos ketvirtadienį susidurs akis į akį, kai Bendrijos lyderiai rinksis neformaliam susitikimui aptarti, kaip atgaivinti ES konkurencingumą.

Vienoje pusėje stovi Prancūzija, kitoje – naujai susiformavusi Vokietijos ir Italijos ašis.

Paryžius paskutinę minutę paprašė prisijungti prie neoficialaus išankstinio Vokietijos ir Italijos susitikimo, numatyto ketvirtadienio rytą prieš pat lyderių susitikimą. Tai – neįprasta pastanga suderinti pozicijas dar prieš prasidedant pagrindinėms diskusijoms.

Prancūzijos žingsnis buvo atsakas į anksčiau šią savaitę kelioms Europos žiniasklaidos priemonėms duotus prezidento Emmanuelio Macrono komentarus ir į Vokietijos bei Italijos dokumentą, pastarosiomis dienomis išplatintą ES sostinėms, kuriame pateikiama visiškai kitokia Europos ekonomikos vizija.

Taip Prancūzijos prezidentas iš esmės apvertė diskusijų eigą ir oficialiai iškėlė vieną labiausiai skaldančių klausimų tarp ES lyderių – bendros skolos panaudojimą Bendrijos ekonomikai remti.

Laikas pasirinktas neatsitiktinai.

Dar šio mėnesio pradžioje Mario Draghi paragino ES veikti kaip tikrai sąjungai ir ragino vadovus imtis „pragmatiško“ federalistinio požiūrio, jei Europa nori išlikti naujame, daug brutalesniame pasaulyje.

Retritas Alden Bizene, Belgijoje, vyksta praėjus pusantrų metų po to, kai jo parengtoje esminėje ataskaitoje buvo įspėta apie niūrias Europos ekonomikos perspektyvas, jei nebus ryžtingai sustiprintas konkurencingumas.

Nuo ataskaitos paskelbimo 2024 m. pasaulinis geoekonominis peizažas stipriai pasikeitė – JAV ir Kinijos agresyvūs ekonominiai kursai dar labiau didina spaudimą ES šalims.

Macronas laikomas ištikimiausiu Draghi vizijos šalininku, tačiau, lyginant su Giorgia Meloni ir Friedrichu Merzu, būtent jis namuose yra politiškai silpniausias lyderis.

Ginčai dėl euroobligacijų

Susitikimo metu lyderiai, remiantis Kiprui pirmininkaujant ES parengta darbotvarke, daugiausia dėmesio skirs bendrosios rinkos stiprinimui, augimą ribojančių kliūčių mažinimui ir Europos strateginės autonomijos didinimui.

Diskusijose dalyvaus ir Mario Draghi, ir kitas buvęs Italijos ministras pirmininkas Enrico Letta, kuris tais pačiais metais paskelbė savo esminę ataskaitą apie bendrąją rinką.

Vis dėlto, anot vieno aukšto ES pareigūno, „diagnozių metas baigėsi“ – dabar lyderiai privalo priimti „konkrečias priemones“, kurios realiai pajudintų ES ekonominę darbotvarkę į priekį.

Tačiau susitarimą pasiekti bus nelengva. Tradicinis ES „variklis“ – Paryžiaus ir Berlyno tandemas – akivaizdžiai stringa, o Prancūzijai tenka susidurti su nauju Berlyno ir Romos aljansu. Sausio 23 d. Vokietija ir Italija susitarė koordinuoti savo pastangas dėl pramonės dereguliavimo.

Pirmasis rimtas susidūrimas laukia dėl Macrono antradienį išsakytos idėjos išleisti bendrą ES skolą – euroobligacijas – siekiant finansuoti milžiniškas investicijas, būtinas konkurencingumui kelti. Draghi 2024 m. parengtoje ataskaitoje šiuos poreikius jis įvertino 750–800 mlrd. eurų per metus.

„Mūšį turime kovoti trijose srityse: saugumo ir gynybos, žaliosios tranzicijos technologijų bei dirbtinio intelekto ir kvantinių technologijų. Visose šiose srityse mes investuojame gerokai mažiau nei Kinija ir Jungtinės Valstijos“, – sakė Macronas ir pridūrė: „Jei ES per artimiausius trejus–penkerius metus nieko nesiims, ji iš šių sektorių bus tiesiog išstumta.“

Berlynas jau ilgą laiką priešinasi bendram skolinimuisi tokio pobūdžio, koks buvo panaudotas 750 mlrd. eurų vertės po COVID atsigavimo fondui finansuoti.

Vietoje to Vokietija ir Italija, kaip tikimasi, ketvirtadienį ragins plėsti rizikos kapitalo finansavimą ir sudaryti geresnes išėjimo galimybes investuotojams. Jų dokumente siūloma „sukurti visos Europos vertybinių popierių biržą, antrinę rinką ir peržiūrėti kapitalo reikalavimus skolinimui, kartu nepakenkiant finansiniam stabilumui“.

Šiaurės Europos šalys tradiciškai palaiko Vokietijos poziciją dėl euroobligacijų.

Vis dėlto tas pats aukštas ES pareigūnas priminė, kad „kai ES prireikia priimti tokius sprendimus, ji tai ir padaro“, ir atkreipė dėmesį, jog bendras skolinimasis ir toliau išlieka pasirinkimu – 2025 m. pabaigoje jis vėl buvo pasitelktas remti Ukrainą. „Nėra jokios svajonės apie Europos skolą. Europos skola jau yra rinkose ir praėjusių metų gruodį ją padidinome dar 90 mlrd.“

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pirmadienį laiške ES lyderiams bendro skolinimosi net nepaminėjo – ji dar kartą akcentavo būtinybę mažinti perteklinį reguliavimą ir gilinti 27 valstybių bendrąją rinką.

Artėjant susitikimui su Europos pramonės atstovais, ji taip pat paragino sukurti vadinamąjį „28-ąjį režimą“, kuris suvienodintų taisykles įmonėms, veikiančioms visoje Europoje.

Vokietijos keliamos griežtos sąlygos

Prancūzija taip pat spaudžia įgyvendinti seną prioritetą – Europos pirmenybės arba „Pagaminta Europoje“ (angl. „Made in Europe“) politiką, pagal kurią viešuosiuose pirkimuose būtų teikiama pirmenybė gaminiams su didesne ES sudėtine dalimi.

„Tai gynybinė priemonė, bet būtina, nes susiduriame su nesąžiningais konkurentais, kurie nebesilaiko Pasaulio prekybos organizacijos taisyklių“, – antradienį teigė Macronas.

Nors ši idėja sulaukė nemažai palaikymo ES sostinėse ir Europos Komisijoje, Šiaurės ir Baltijos šalys bei Nyderlandai neoficialiame dokumente, išplatintame prieš viršūnių susitikimą, perspėjo, kad Europos pirmenybė „gali sužlugdyti mūsų pastangas supaprastinti reguliavimą, apsunkinti prieigą prie pasaulinio lygio technologijų, trukdyti mainams su kitomis rinkomis ir atbaidyti investicijas nuo ES“.

Vokietija dar gruodį, kaip paaiškėjo iš diskusijoms tarp 27 šalių skirto dokumento, pasiūlė griežtas sąlygas. Berlynas nori, kad Europos pirmenybė būtų laike ribota, plačiai apibrėžta ir taikoma tik siauram produktų sąrašui. Taip pat remiama „Pagaminta kartu su Europa“ (angl. „Made with Europe“) koncepcija, atverianti galimybes šalims, su kuriomis ES yra sudariusi laisvosios prekybos susitarimus, ir kitiems „bendraminčiams“ partneriams.

Trečia pagal dydį ES ekonomika Italija šiuo klausimu stojo Vokietijos pusėn. Abi valstybės savo dokumente pabrėžia, kad jų tikslas – ne tik padėti Europos verslui, bet ir „pritraukti naują verslą iš už ES ribų“.

Macronas antradienį iš dalies priartėjo prie šios pozicijos, nurodydamas, kad Europos pirmenybė turėtų būti taikoma tik tam tikriems sektoriams – tokiems kaip švarios technologijos, chemijos pramonė, plieno gamyba, automobilių pramonė ar gynyba. „Priešingu atveju europiečiai bus nušluoti nuo žemėlapio“, – perspėjo jis.

Berlynas ir Roma siekia daugiau dereglamentavimo

Retrito metu Vokietija ir Italija taip pat ketina aktyviai remti dereglamentavimo darbotvarkę. Nors Europos Komisija 2025 m. jau pateikė kelis supaprastinimo paketų rinkinius, šios dvi šalys ragina „toliau atsisakyti ir paprastinti ES iniciatyvas visose srityse“.

Jos taip pat siūlo vadinamąjį „avarijos stabdį“, kuris leistų įsikišti, jei nauji teisės aktai sukeltų „rimtų abejonių dėl papildomos administracinės naštos įmonėms ir nacionalinėms institucijoms“.

Galiausiai svarbiu ginčų objektu išlieka ir Mercosur prekybos susitarimas. Retrito metu Komisija ketina konsultuotis su ES šalimis dėl laikino šio susitarimo taikymo po to, kai Europos Parlamento inicijuota teisminė peržiūra sustabdė oficialų sutarties ratifikavimą. Susitarimas yra sudarytas su Brazilija, Argentina, Paragvajumi ir Urugvajumi.

Prancūzija ir toliau griežtai priešinasi Mercosur sutarčiai, remdamasi ūkininkų baimėmis dėl nesąžiningos konkurencijos iš Lotynų Amerikos importo. Tačiau, nepaisant Paryžiaus pozicijos, šiam susitarimui sausį pritarė dauguma ES valstybių – tam duris atvėrė Italijos sprendimas paremti sandorį.

Vokietijos ir Italijos dokumente dėl to abejonių beveik nepaliekama: „Raginame vykdyti ambicingą ES prekybos politiką, kuri visapusiškai atsižvelgtų į visų ekonomikos sektorių, įskaitant žemės ūkį, potencialą ir poreikius. ES ir Mercosur susitarimo užbaigimas buvo svarbus žingsnis šia kryptimi.“