Vyriausybė siūlo keisti elektros rinkos taisykles taip, kad dalis finansinės naštos kristų ant vartotojų pečių. Seime jau svarstomi Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimai, kurie įvestų papildomą mokestį tiek gaminantiems, tiek elektros savarankiškai negaminantiems gyventojams.

Skaičiuojama, kad nauja tvarka gaminantiems vartotojams mėnesines sąskaitas galėtų padidinti vidutiniškai 5–6 eurais. Tuo metu tiems, kurie neturi nuosavų elektrinių, papildoma našta siektų apie 56 centus per mėnesį.

Siūlomi pokyčiai aiškinami siekiu kompensuoti nepriklausomų elektros tiekėjų patiriamus nuostolius ir užtikrinti sąžiningesnį balansą tarp skirtingų rinkos dalyvių. Tačiau diskusijos Seime rodo, kad vertinimai išlieka prieštaringi.

Kodėl atsiranda naujas mokestis?

Pagal Vyriausybės siūlymą, gaminantiems vartotojams būtų taikoma papildoma mokesčio dedamoji už kiekvieną į tinklą atiduotą elektros kilovatvalandę. Ši dedamoji galėtų siekti iki 0,01 euro be pridėtinės vertės mokesčio.

Galutinis dydis priklausytų nuo realių duomenų apie tai, kokius kaštus sistemai sukuria gaminantys vartotojai ir kokią naudą jie suteikia rinkai. Šiuos skaičiavimus atliktų Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, remdamasi audituotomis nepriklausomų tiekėjų ataskaitomis.

Iš esmės siūloma, kad nepriklausomų tiekėjų veikla, užtikrinanti dvipusės apskaitos sistemą, būtų pripažinta viešuosius interesus atitinkančia paslauga. Tai reikštų, kad jos finansavimas būtų įtrauktas į VIAP mechanizmą.

Kaip veikia dabartinė sistema?

Šiuo metu gaminantys vartotojai, turintys saulės ar kitas elektrines, gali naudotis dvipuse apskaita. Pagaminta elektra atiduodama į tinklą, o vėliau vartotojas gali ją susigrąžinti pagal kilovatvalandes.

Tačiau čia slypi problema. Elektros kaina gamybos metu dažnai būna gerokai mažesnė nei tuo metu, kai vartotojas ją susigrąžina. Saulėtą vasaros dieną kainos biržoje būna žemos, o vakare ar ryte – aukštesnės.

Nepriklausomi tiekėjai privalo kompensuoti vartotojui kilovatvalandes, nors reali jų rinkos vertė skiriasi. Tai sukuria papildomų kaštų, kurių dabartinė sistema pilnai nepadengia.

Ką siūlo Vyriausybė?

Energetikos ministerija teigia siekianti išlaikyti dabartinę apskaitos sistemą kilovatvalandėmis, nes ji skatina gaminančių vartotojų plėtrą. Tačiau kartu pripažįstama, kad modelis sukuria finansinę naštą kitiems rinkos dalyviams.

Todėl siūloma įvesti papildomą dedamąją gaminantiems vartotojams bei koreguoti VIAP mechanizmą taip, kad dalį kaštų padengtų visi elektros vartotojai.

Naujus VIAP dydžius nuo kitų metų rinktų energijos birža „Baltpool“, o lėšos būtų paskirstomos nepriklausomiems tiekėjams pagal jų patirtas sąnaudas.

Realus poveikis – nuo 2027 metų

Nors įstatymo pakeitimai gali būti priimti artimiausiu metu, realų finansinį poveikį vartotojai pajustų tik nuo 2027 metų. Tai reiškia, kad šiemet sąskaitose pokyčių dar nebūtų.

Vis dėlto ilgalaikėje perspektyvoje tai reikštų naują finansinę dedamąją, kuri ypač paveiktų tuos, kurie investavo į nuosavas elektrines tikėdamiesi stabilios ir prognozuojamos sistemos.

Ar yra alternatyvų?

Tarptautiniai ekspertai Lietuvai siūlo pereiti prie grynojo atsiskaitymo modelio, kai pagaminta elektra apskaitoma eurais, o ne kilovatvalandėmis. Tokiu atveju vartotojas už parduotą energiją gautų sutartą kainą, o vėliau pirktų elektrą rinkos sąlygomis.

Vis dėlto ministerija mano, kad dabartinio modelio išlaikymas su papildomu mokesčiu yra optimalus sprendimas. Anot jos, taip išlaikoma motyvacija investuoti į saulės elektrines, tačiau kartu sprendžiami tiekėjų patiriami nuostoliai.

Verslo pozicija

Lietuvos pramonininkų konfederacija projektą iš esmės palaiko, tačiau siūlo jį tobulinti. Verslas ragina svarstyti galimybę dalį balansavimo kaštų pasidalyti su tiekėjais ir peržiūrėti garantinio tiekimo kainą.

Pramonės atstovai pabrėžia, kad jų elektros vartojimo profilis skiriasi nuo gyventojų – daugiausia energijos suvartojama dieną, kai kainos dažnai būna mažesnės.

Balanso paieškos

Vyriausybė teigia siekianti teisingo balanso tarp gaminančių vartotojų, nepriklausomų tiekėjų ir likusių elektros vartotojų. Tačiau bet kokie pokyčiai energetikos srityje neišvengiamai paliečia milijonus vartotojų.

Vieniems papildomi 5–6 eurai per mėnesį gali atrodyti nedidelė suma, kitiems tai taps principiniu klausimu dėl investicijų atsiperkamumo. Tuo metu 56 centų padidėjimas visiems kitiems vartotojams simbolizuoja platesnį solidarumo principą.

Diskusijos Seime rodo, kad sprendimas dar gali būti koreguojamas. Tačiau aišku viena – elektros rinkos modelis Lietuvoje keičiasi, o finansinis balansas tarp skirtingų vartotojų grupių taps pagrindiniu politinių debatų objektu artimiausiu metu.

Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.