Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau girdimi svarstymai apie galimybę pasitraukti iš II pensijų pakopos. Vieniems tai atrodo kaip būdas susigrąžinti dalį finansinės kontrolės ir sumažinti mėnesines įmokas, kiti į tai žvelgia kaip į rizikingą sprendimą, galintį turėti ilgalaikių pasekmių.
Nors trumpuoju laikotarpiu atsisakius kaupimo gali padidėti disponuojamos pajamos, specialistai pabrėžia, kad toks žingsnis nebūtinai reiškia didesnį saugumą senatvėje.
„Sodros“ komunikacijos atstovė Malgožata Kozič pabrėžia, kad sprendimai dėl pasitraukimo iš II pakopos ar dalies lėšų atsiėmimo nėra priimami iš karto. Prašymai renkami visą kalendorinį ketvirtį, o jų pateikimo data neturi reikšmės, ar žmogus kreipiasi pirmąją ketvirčio dieną, ar paskutinę.
Pensijų kaupimo bendrovės šiuo laikotarpiu tik registruoja prašymus, tačiau galutiniai sprendimai priimami jau kito ketvirčio pradžioje.
Pinigai žmonėms išmokami iki kito ketvirčio vidurio. Tai reiškia, kad procesas užtrunka ir nėra momentinis. Be to, pereinamuoju laikotarpiu tokia tvarka galios dvejus metus.
Svarbu ir tai, kad „Sodra“ nemato pačios prašymų pateikimo eigos. Juos renka ir administruoja pensijų kaupimo bendrovės. Tik tada, kai bendrovė priima sprendimą ir jį užregistruoja, tampa aišku, kad žmogus nebedalyvauja kaupime.
Nuo šio momento keičiasi ir socialinio draudimo įmokų tarifas – nebereikia mokėti papildomų 3 proc. įmokų, skirtų II pakopai. Apibendrinti pasitraukusiųjų skaičiai paaiškėja tik vėliau.
Galimybė atsiimti dalį lėšų
Ne visi gyventojai renkasi visišką pasitraukimą. Reforma numato galimybę vieną kartą per visą kaupimo laikotarpį atsiimti iki 25 proc. sukauptos sumos. Tokiu atveju kaupimas nenutraukiamas – išmokėta suma pervedama žmogui, o likusios lėšos lieka fonde ir toliau investuojamos.
Jeigu asmuo vėliau nenusprendžia visiškai pasitraukti, jis ir toliau dalyvauja sistemoje iki senatvės pensijos amžiaus. Toks sprendimas kai kam gali atrodyti kaip kompromisas – dalis pinigų panaudojama esamiems poreikiams, tačiau išsaugoma galimybė kaupti ateičiai.
Vis dėlto ir čia svarbu įvertinti ilgalaikį poveikį, nes mažesnė investuojama suma gali reikšti ir mažesnę grąžą ateityje.
Demografinis spaudimas pensijų sistemai
Diskusijas apie II pensijų pakopą stiprina ir sudėtinga demografinė situacija. Ekonomistas Raimondas Kuodis atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos valstybių, mažėja gimstamumas.
Ateityje gali susidaryti situacija, kai pensininkų bus daugiau nei dirbančiųjų. Tai reiškia didesnį spaudimą valstybinei pensijų sistemai.
Tokioje situacijoje pensinio amžiaus ilginimas tampa natūraliu sprendimu, ypač ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei. R. Kuodžio vertinimu, būtų logiška, kad žmogus pensijoje praleistų apie 18 metų. Tai reiškia, kad, ilgėjant gyvenimo trukmei, turėtų ilgėti ir aktyvaus darbo laikotarpis.
Šiame kontekste papildomas kaupimas įgauna dar didesnę reikšmę. Jei valstybės biudžetui teks išlaikyti vis daugiau pensininkų, vien „Sodros“ pensijos gali nepakakti užtikrinti tokį gyvenimo lygį, kokio tikimasi.
Darbo rinkos pokyčiai ir ilgesnis aktyvumas
Ekonomistas taip pat pabrėžia, kad keičiasi pats darbo pobūdis. Fizinis darbas tampa retesnis, o technologijų, robotikos ir automatizacijos plėtra perima dalį funkcijų, kurias šiandien atlieka žmonės. Tai ypač aktualu paslaugų ir priežiūros sektoriuose.
Dėl šių pokyčių silpnėja argumentai, kodėl žmonės turėtų anksti pasitraukti iš darbo rinkos. Jau dabar dešimtys tūkstančių pensinio amžiaus žmonių Lietuvoje toliau dirba.
Toks sprendimas finansiškai apsimoka, jei žmogus atideda išėjimą į pensiją, jo būsima pensija kasmet didėja maždaug 8 proc., ir taip gali būti iki penkerių metų. Tai reikšmingas priedas prie būsimos išmokos.
Be finansinės naudos, darbas vyresniame amžiuje suteikia ir socialinių privalumų – palaiko aktyvumą, socialinius ryšius ir kasdienę struktūrą. Tai svarbu ne tik pajamoms, bet ir gyvenimo kokybei.
Trumpalaikė nauda ar ilgalaikė rizika?
Svarstant pasitraukimą iš II pensijų pakopos, būtina aiškiai įvertinti, ar trumpalaikė finansinė nauda nepavers ateities mažiau stabilia. Atsisakius kaupimo, padidėja dabartinės pajamos, tačiau sumažėja būsimos pensijos šaltiniai.
Atsižvelgiant į demografines tendencijas ir galimą pensinio amžiaus ilginimą, tai gali reikšti didesnę finansinę priklausomybę nuo vienintelio pajamų šaltinio – „Sodros“ pensijos.
R. Kuodžio teigimu, papildomų sudėtingų skatinimo priemonių net nereikia – pakanka aiškios ir skaidrios sistemos, kuri parodytų, kad dirbti ilgiau ir kaupti papildomai yra naudinga. Informacija apie tai, kaip formuojasi būsimos pajamos ir kokią įtaką turi sprendimai šiandien, tampa esminė.
II pensijų pakopa nėra vien tik finansinis instrumentas, tai ilgalaikės asmeninės atsakomybės dalis. Todėl prieš priimant sprendimą pasitraukti ar atsiimti dalį lėšų verta įvertinti ne tik dabartinius poreikius, bet ir tai, kokią kainą gali tekti sumokėti po kelių dešimtmečių.
