Rusijos pradėta plataus masto agresija prieš Ukrainą išplėtė ir Kremliaus vykdomą slaptą veiklą Vakarų Europoje. Vietoje profesionalių žvalgybos pareigūnų vis dažniau pasitelkiami kriminalinio pasaulio atstovai ir atsitiktiniai vykdytojai, samdomi per anoniminius interneto kanalus. Tai kuria naujo tipo grėsmę Europos saugumui – „pilkąją zoną“ tarp karo ir taikos.

Remiantis kelių Europos šalių specialiųjų tarnybų medžiaga ir jų pareigūnų liudijimais, Rusija plečia diversijų kampaniją prieš Ukrainos sąjungininkes Europoje. Šioms operacijoms vis dažniau pasitelkiami ne profesionalūs žvalgybos darbuotojai, o kriminalinio pasaulio atstovai ir atsitiktiniai samdiniai.

Vienu iš pagrindinių tokio „šešėlinio karo“ schemos veikėjų Vakarų žvalgyba vadina 42 metų Aleksejų Kolosovskį – buvusį taksi vairuotoją iš Pietų Rusijos. Jis, anot tyrėjų, tapo tarpininku tarp Rusijos karinės žvalgybos ir vykdytojų, kurie įvairiose Europos valstybėse vykdo padegimus, sabotažą ir diversijas.

Kolosovskis oficialiai nelaikomas Rusijos specialiųjų tarnybų karininku. Jis apibūdinamas kaip „paslaugų tiekėjas“ arba „tarpininkas“, kuris pasirūpina logistika, randa vykdytojus, organizuoja įrangos perdavimą ir koordinuoja užduotis, taip padėdamas nuslėpti tikruosius užsakovus.

Diversijos Lenkijoje, Lietuvoje, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje

Vakarų pareigūnų duomenimis, su Kolosovskio koordinuota vykdytojų grupe siejama virtinė padegimų ir diversijų Lenkijoje, Lietuvoje, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

Tarp šių išpuolių minimi: prekybos centro netoli Varšuvos padegimas, per kurį nukentėjo daugiau kaip tūkstantis verslų, gaisras Vilniaus IKEA parduotuvėje, taip pat bandymai įrengti padegamuosius įtaisus krovininiuose lėktuvuose keliose šalyse.

Tyrėjų teigimu, šios operacijos vykdytos Rusijos karinės žvalgybos (GRU) kontrolei prižiūrint. Diversijos buvo suplanuotos taip, kad sukeltų kuo didesnę ekonominę žalą ir psichologinį poveikį, tačiau formaliai neperžengtų tiesioginio karo veiksmų ribos tarp Rusijos ir NATO šalių.

Telegram kanalai ir kriminalinis pasaulis

Pasak tyrimo, Kolosovskis palaiko ryšius su nusikalstamomis grupuotėmis, užsiimančiomis automobilių vagystėmis, kibernetiniais nusikaltimais ir prekyba suklastotais dokumentais. Būtent šie ryšiai padeda jam rasti žmones, pasirengusius už atlygį vykdyti pavojingas užduotis.

Jo valdoma tinklinė struktūra veikė daugiausia per „Telegram“ kanalus. Ten anonimiškai buvo verbuojami vykdytojai, tarp jų – ir kitų šalių piliečiai. Jiems pateikiamos iš anksto parengtos instrukcijos, suteikiama įranga, nurodomi taikiniai ir numatomos atsiskaitymo sąlygos.

Europos pareigūnai pabrėžia, kad po to, kai iš daugelio šalių buvo išsiųsti šimtai Rusijos diplomatų, įtariamų šnipinėjimu, Maskvai tapo daug sudėtingiau veikti tradicinėmis žvalgybos priemonėmis. Tai paskatino pereiti prie naujo modelio – remtis kriminalinėmis struktūromis ir žmonėmis, kurių lojalumas dažnai yra dvigubas: pinigams ir, esant reikalui, valstybės užsakymams.

Kaip yra pasakiusi Jungtinės Karalystės žvalgybos MI6 vadovė Blaise Metreveli, „dirbame erdvėje tarp taikos ir karo. Rusija mus nuolat testuoja „pilkojoje zonoje“ metodais, kurie formaliai dar nelaikomi atviro karo veiksmu“.

Naujas pavojingas eskalacijos etapas

Vakarų specialiosios tarnybos pastebi, kad pastarieji išpuoliai rodo Kremliaus perėjimą prie rizikingesnių ir potencialiai kur kas mirtinesnių metodų. Diversijos vis dažniau nukreipiamos ne tik prieš turtą, bet ir prieš infrastruktūrą, kurios pažeidimas gali sukelti masines aukas.

Vienas iš pavojingiausių epizodų – 2024 metais Leipcige į DHL siuntą įmontuotas padegamasis įtaisas. Ekspertų manymu, jis galėjo suveikti jau ore, o tai būtų sukėlę didžiulę aviacinę katastrofą su neprognozuojamomis pasekmėmis.

Žvalgybos duomenys rodo, kad už tokių operacijų planavimą atsakingi tie patys Rusijos žvalgybos padaliniai, kurie specializuojasi diversijose užsienyje. Po plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios šie padaliniai buvo sustiprinti, o sabotažas tapo viena iš pagrindinių Kremliaus kovos su Vakarais krypčių.

„Pilkoji zona“ tarp karo ir taikos

Kremlius, kaip įprasta, neigia bet kokį dalyvavimą diversijose Europoje. Tačiau vis daugiau Europos politikų ir saugumo ekspertų kalba apie sisteminę kampaniją, kuria siekiama destabilizuoti situaciją, silpninti paramą Ukrainai ir kiršinti Vakarų valstybes tarpusavyje.

Ekspertai pažymi, kad nusikalstamo pasaulio ir atsitiktinių vykdytojų pasitelkimas suteikia Rusijai kelis pranašumus. Pirma, tai leidžia Maskvai formaliai išlaikyti atstumą nuo operacijų ir apsunkina tiesioginio valstybės dalyvavimo įrodymą. Antra, tokia schema labai komplikuoja tyrimus – grandinė išskaidoma į daugybę smulkių užduočių ir tarpininkų.

Vis dėlto Vakarų saugumo tarnybos pripažįsta, kad tokių operacijų agresyvumas auga. „Pilkoji zona“ tarp karo ir taikos tampa vis pavojingesnė visai Europai – tiek dėl tiesioginių grėsmių gyventojams, tiek dėl ilgalaikio politinio ir ekonominio destabilizavimo.

Ukrainiečiai ir lenkai – tarp įtariamųjų vykdytojų

Hibridinė Kremliaus kampanija atsispindi ir konkrečiose baudžiamosiose bylose Europoje. 2025 metų pavasarį Vokietijoje buvo suimti trys Ukrainos piliečiai. Jie įtariami šnipinėjimu ir sprogimų planavimu, susijusiu su Rusijos specialiųjų tarnybų veikla.

Lenkijoje tyrėjai taip pat nagrinėja rezonansinę didelio prekybos centro „Marywilska 44“ Varšuvoje gaisro bylą. Čia kaltinimai pateikti dviem diversantams, kurie, tyrėjų manymu, veikė Rusijos specialiųjų tarnybų užsakymu. Gaisras sukėlė milžinišką žalą, nukentėjo daugybė verslų, o įvykis laikomas viena didžiausių tokio pobūdžio atakų Lenkijoje.

Šie atvejai rodo, kad Kremliaus „šešėlinis karas“ Europoje tampa neatsiejama plataus masto agresijos prieš Ukrainą dalimi. Diversijos, sabotažas ir nusikalstamų tinklų išnaudojimas yra bandymas tęsti konfliktą ten, kur, atrodytų, dar nėra atviros fronto linijos – Europos miestų oro uostuose, prekybos centruose ir pramonės objektuose.