Bendrame pareiškime Europos Komisija ir Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad įvykiai Irane kelia „rimtą susirūpinimą“ ir dar kartą patvirtino „tvirtą Europos Sąjungos įsipareigojimą užtikrinti regiono saugumą ir stabilumą“.
Europos lyderiai su nerimu ir atsargumu reagavo į žinias apie bendras JAV ir Izraelio karines atakas prieš Iraną. Pentagono vadinamos „Epiniu įniršiu“ (angl. „Operation Epic Fury“) šios operacijos, anot jų, rizikuoja išplėsti konfliktą visame Artimuosiuose Rytuose.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šiuos smūgius pavadino „karo protrūkiu“, kuris „turės rimtų pasekmių tarptautinei taikai ir saugumui“. Jo teigimu, Prancūzija inicijuos „skubų“ Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį.
Bendrą pareiškimą paskelbę Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa įvykius Irane įvardijo kaip „labai keliančius nerimą“ ir paragino visas šalis vengti veiksmų, galinčių dar labiau pakurstyti įtampą ar susilpninti pasaulinę branduolinio neplatinimo sistemą.
„Raginame visas šalis elgtis maksimaliai santūriai, saugoti civilius ir visiškai gerbti tarptautinę teisę“, – rašoma jų pareiškime, paskelbtame socialiniuose tinkluose.
Taip pat skaitykite:
Ursula von der Leyen taip pat pranešė šaukianti specialų saugumo kolegijos posėdį pirmadienį.
Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams Kaja Kallas pasirinko santūresnį toną, situaciją apibūdindama kaip „labai pavojingą“. Pasak jos, Irano režimas „nužudė tūkstančius žmonių“, o jo balistinių raketų ir branduolinė programa bei parama teroristinėms grupuotėms „kelia rimtą grėsmę pasauliniam saugumui“.
Vis dėlto, pabrėžė Kallas, „civilių apsauga ir tarptautinės humanitarinės teisės laikymasis yra prioritetas“. Ji pridūrė, kad ES karinė jūrų operacija „Aspides“ Raudonojoje jūroje išlieka „aukščiausio pasirengimo būsenoje“ ir yra „pasirengusi padėti užtikrinti, kad jūrų koridorius išliktų atviras“.
Šie pareiškimai pasirodė praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Jungtinės Valstijos ir Izraelis pradėjo plataus masto smūgius Irano teritorijoje. Pranešama, kad taikytasi ir į kompleksą Teherano centre, kuriame esą gyvena 86-erių Irano aukščiausiasis lyderis Ali Khamenei.
Operacijos metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas paragino Irano gyventojus ieškoti prieglobsčio ir vaizdo įraše, išplatintame socialiniuose tinkluose, pareiškė, jog Iranas ir toliau plečia savo branduolinę programą ir siekia sukurti raketas, galinčias smogti Jungtinėms Valstijoms.
Taip pat skaitykite:
Keletas ES lyderių išreiškė susirūpinimą
Įtampa tarp Vašingtono ir Teherano smarkiai išaugo po naujausio branduolinių derybų Ženevoje etapo, vykusio ketvirtadienį ir skirto naujam susitarimui galutinai suderinti.
Šeštadienį E. Macronas paragino Irano režimą „sąžiningai derėtis“, kad būtų sustabdyta jo branduolinė ir balistinė programa. „Tai yra absoliučiai būtina visų Artimųjų Rytų šalių saugumui“, – pabrėžė jis.
Europos Sąjunga yra įvedusi plataus masto sankcijas Iranui dėl žmogaus teisių pažeidimų, karinės paramos Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą ir veiklų, susijusių su branduolinio ginklo platinimu.
Praėjusį mėnesį ES priėmė naujas sankcijas Irano režimo pareigūnams po to, kai per pastarąjį protestų numalšinimą šalyje žuvo tūkstančiai žmonių. Taip pat nuspręsta įtraukti Irano Islamo revoliucijos gvardiją (IRGC) į ES teroristinių organizacijų sąrašą.
Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola šeštadienį perspėjo dėl „eskalacijos spiralės, kuri galėtų kelti grėsmę Artimųjų Rytų, Europos ir platesnio regiono saugumui“.
Susirūpinimą dėl smūgių išsakė ir keli Europos šalių užsienio reikalų ministrai.
Ispanijos užsienio reikalų ministras José Manuelis Albaresas teigė, kad Ispanija atidžiai stebi situaciją ir reikalauja gerbti tarptautinę teisę. „Smurtas veda tik į chaosą. Eskalacijos mažinimas ir dialogas yra kelias į taiką ir stabilumą“, – pareiškė jis.
Pasak ministro, visos Ispanijos ambasados regione ir toliau dirba ir yra pasirengusios padėti šalies piliečiams.
