Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė užuojautą dėl Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei žūties. Putinas šį įvykį pavadino „nužudymu, įvykdytu ciniškai pažeidžiant visas žmogaus moralės ir tarptautinės teisės normas“.

„Mūsų šalyje ajatola Khamenei bus prisimenamas kaip iškilus valstybės veikėjas, kuris asmeniškai labai prisidėjo prie draugiškų Rusijos ir Irano santykių plėtros, pakeldamas juos iki visapusiškos strateginės partnerystės lygio“, – sakė Rusijos prezidentas.

Ši žinia buvo paskelbta Kremliaus spaudos tarnybos oficialioje Telegram paskyroje ir adresuota Irano Islamo Respublikos prezidentui Masudui Pezeškianui.

Užsienio reikalų ministerijos reakcija į JAV ir Izraelio smūgius

Rusijos užsienio reikalų ministerija išvakarėse griežtai pasmerkė bendrą JAV ir Izraelio karinę operaciją Irane, ją pavadindama „iš anksto suplanuotu ir neprovokuotu ginkluotos agresijos aktu prieš suverenią ir nepriklausomą JT narę, pažeidžiant pagrindinius tarptautinės teisės principus ir normas“.

Maskvos vertinimu, „Vašingtonas ir Tel Avivas vėl leidosi į pavojingą avantiūrą, kuri sparčiai artina regioną prie humanitarinės, ekonominės ir, neatmetama, radiologinės katastrofos“.

Rusijos URM teigimu, JAV ir Izraelis „dangstosi tariamu rūpesčiu užkirsti kelią iranų branduolinio ginklo įsigijimui“, o iš tikrųjų, anot Maskvos, jų pagrindinis tikslas yra „sunaikinti jiems nepriimtinos valstybės konstitucinę santvarką ir jos vadovybę, atsisakiusią paklusti jėgos diktatui ir hegemonijai“.

Baigdama pareiškimą, Rusijos užsienio reikalų ministerija pareikalavo „nedelsiant grąžinti situaciją į politinio ir diplomatinio sureguliavimo vėžes“.

Rusams rekomenduojama palikti Iraną ir Izraelį

Užsienio reikalų ministerija taip pat paragino Rusijos piliečius Irane ir Izraelyje, jei tik įmanoma, skubiai palikti šias šalis. Rekomenduojami evakuacijos maršrutai iš Irano eina per Azerbaidžaną ir Armėniją.

Tuo pat metu rusams siūloma išvykti iš Izraelio per Egiptą ir Jordaniją.

Rusijos piliečiams, esantiems kitose konflikto paveiktose regiono šalyse, ministerija pataria „laikytis atitinkamų asmeninio saugumo priemonių, vengti masinio susibūrimo vietų ir riboti nebūtinas keliones po šalį“.

Galimos pasekmės Rusijai

Įvykius Irane atidžiai stebi visas pasaulis, ypač Maskva, nes Islamo Respublika laikoma viena iš Kremliaus sąjungininkių.

Ekspertų teigimu, iki šiol Iranas Rusijai buvo tarsi „forpostas“ pietuose. Jei Teherane pasikeistų režimas arba šalis nugrimztų į chaosą, Maskvai iškiltų grėsmė turėti milžinišką nestabilumo zoną tiesiog prie Kaukazo ir Vidurinės Azijos sienų, taip pat Kaspijos jūroje – zonoje, kurioje yra NATO karinis buvimas.

Esant sankcijų režimui, Šiaurės–Pietų transporto koridorius, einantis per Iraną, faktiškai tapo vieninteliu saugiu tranzito keliu. Praradusi tokį svarbų regiono sąjungininką, Rusija rizikuoja atsidurti transporto blokadoje, nes vakarų krypties ir jūrų maršrutai per Bosforą gali būti apriboti.

Orientalistas, knygos „Iranas visiems“ autorius Nikita Smaginas pabrėžia, kad nestabili padėtis Irane gali rimtai paveikti Maskvos projektus su Teheranu.

„Net jei dabartinė Irano valdžia išliks, bendra regiono nestabilumo atmosfera vis vien kelia abejonių dėl Šiaurės–Pietų koridoriaus sukūrimo“, – teigia Smaginas. „Rusijoje jis suvokiamas ne tiek kaip ‘jungiamoji arterija’, kiek kaip gyvybiškai svarbi priemonė, galinti išgelbėti šalį tuo atveju, jei visi kiti tranzito maršrutai, pavyzdžiui, per Turkiją ar Kiniją, dėl sankcijų būtų apriboti“, – pabrėžia jis.

Smaginas taip pat primena, kad panaši rizika kyla ir kitiems projektams – investicijoms į Irano naftos ir dujų sektorių, dujų mazgo kūrimui per Iraną ar naujai Rusijos atominei elektrinei, kurią Maskva planavo statyti šioje šalyje. „Visa tai dabar kelia rimtų abejonių. Ilgalaikėje perspektyvoje Rusija gali prarasti galimybes, kurių tikėjosi bendradarbiaudama su Iranu“, – pažymi ekspertas.

Pasak Nikitos Smagino, Rusijai itin nepageidautinas ir režimo pasikeitimas Irane.

„Jeigu įsivaizduotume režimo pasikeitimą, beveik neabejotina, kad naujoji valdžia žiūrėtų į Rusiją nepatikliai arba būtų atvirai antirusiška. Vien todėl, kad Rusija rėmė ankstesnį režimą, jį rėmė finansiškai ir tiekė jam ginklus, kurie buvo naudojami ir protestams malšinti“, – pabrėžia Smaginas. „Todėl šia prasme, manau, Rusijos perspektyvos ir Rusijos–Irano santykiai, švelniai tariant, tampa mažiau malonūs Kremliui“, – apibendrina jis.

Khamenei žuvo vasario 28-osios rytą per JAV ir Izraelio smūgius jo rezidencijai.

Informacija apie jo mirtį ėmė sklisti beveik iš karto, tačiau Irano valdžia ją kiekvieną kartą neigė. Tik kovo 1-osios naktį Teheranas oficialiai patvirtino aukščiausiojo lyderio, nuo 1989 metų vadovavusio šaliai, mirtį ir paskelbė 40 dienų gedulą.