Rusijos centrinis bankas pateikė ieškinį prieš Europos Sąjungą dėl neribotą laiką įšaldytų savo suverenių lėšų. Šį sprendimą ES priėmė praėjusiais metais, siekdama sustiprinti savo derybines pozicijas bandant užbaigti karą Ukrainoje ir užkirsti kelią Maskvai naudotis šiomis lėšomis savo naudai.
Šių aktyvų vertė siekia apie 210 mlrd. eurų. Iš jų maždaug 185 mlrd. eurų laikomi Briuselyje įsikūrusioje vertybinių popierių saugykloje „Euroclear“, kurią Rusija jau yra apskundusi teismui.
Ieškinys ES Bendriajam Teismui Liuksemburge buvo pateiktas vasario 27 dieną, o apie tai antradienio rytą pranešta trumpame pareiškime spaudai.
Centrinis bankas teigia, kad ilgalaikis aktyvų įšaldymas „pažeidžia pagrindines ir neatimamas teises į teisingumą, nuosavybės neliečiamumą ir valstybių bei jų centrinių bankų suverenaus imuniteto principą, kurie yra garantuoti tarptautinėmis sutartimis ir Europos Sąjungos teise. Tai prieštarauja teisinės valstybės pagrindams ir negali būti laikoma suderinama su teisės viršenybės principu“, – rašoma pareiškime.
Ginčijama nuostata buvo priimta valstybėms narėms gruodį, po įtemptų derybų dėl naujo, 90 mlrd. eurų vertės finansinės paramos paketo Ukrainai.
Taip pat skaitykite:
Ilgalaikis Rusijos aktyvų įšaldymas įgyvendintas remiantis ES sutarčių 122 straipsniu. Ši nuostata anksčiau jau buvo taikyta ekonominių krizių metu, įskaitant COVID-19 pandemiją ir energetikos krizę, ir reikalauja kvalifikuotos daugumos ES Taryboje.
Remdamasi nauju šio straipsnio aiškinimu, Europos Komisija argumentavo, kad Rusijos karo Ukrainoje sukelti sukrėtimai padarė „rimtą ekonominį poveikį“ visai ES: sutrikdė tiekimo grandines, padidino neapibrėžtumą, rizikos priedus, sumažino investicijas ir vartojimą, be to, lėmė daugybę hibridinių išpuolių – dronų įskridimus, diversijas ir dezinformacijos kampanijas.
Pagal šį draudimą 210 mlrd. eurų bus atblokuoti tik tada, kai Rusija įvykdys tris sąlygas: nutrauks agresijos karą, atlygins Ukrainai padarytą žalą ir nebekels „rimtos sunkumų grėsmės“ Europos ekonomikai.
Kadangi Maskva kategoriškai atmeta galimybę mokėti kompensacijas Kyjivui, tikėtina, kad šios lėšos niekada nebus išlaisvintos.
„Siunčiame aiškų signalą Rusijai – kol šis žiaurus agresijos karas tęsis, Rusijos kaštai ir toliau didės“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen gruodį. „Tai galinga žinia Ukrainai: norime užtikrinti, kad mūsų drąsi kaimynė taptų dar stipresnė mūšio lauke ir prie derybų stalo.“
Taip pat skaitykite:
Rusijos centrinis bankas tvirtina, kad Briuselis padarė „rimtų procedūrinių pažeidimų“, nes vietoje užsienio politikai įprastos vienbalsės procedūros pasitelkė kvalifikuotą daugumą pagal 122 straipsnį. Panašią kritiką gruodį viešai reiškė ir Vengrija, prieštaraujanti plataus masto paramai Ukrainai.
Europos Komisija iš karto į ieškinį nereagavo. Po ankstesnio Rusijos skundo prieš „Euroclear“ ji buvo pavadinusi tokį teisinį veiksmą „spekuliatyviu“ ir nepagrįstu.
Šiuo metu galiojantis reglamentas draudžia ES teritorijoje pripažinti ir vykdyti bet kokius Rusijos reikalavimus, susijusius su šių įšaldytų aktyvų statusu.
