Europa kasmet išleidžia trilijonus eurų atsiskaitymams mokėjimo kortelėmis, tačiau beveik nė viena iš šių operacijų nevyksta per europinę sistemą. Europos Sąjunga siekia tai pakeisti, tačiau kyla klausimas – ar jai pavyks?
Dauguma atsiskaitymų kortele ar internetu Europoje yra vykdomi per „Visa“ ir „Mastercard“ – dvi JAV bendroves, dominuojančias pasaulinėje mokėjimų rinkoje. ES lyderiai vis dažniau tai vertina kaip riziką, kurios Europa nebegali ignoruoti, ir imasi veiksmų.
„Wero“ – tai Europos bankų ir mokėjimo bendrovių sukurta skaitmeninė piniginė, leidžianti atsiskaityti nepasitelkiant kortelių tinklų. Ji paremta momentiniais banko pervedimais, kurie pašalina tarpininkus, mažina mokesčius ir leidžia mokėjimų duomenis išlaikyti Europos viduje. „Wero“ jau turi dešimtis milijonų naudotojų Vokietijoje, Prancūzijoje ir Belgijoje, o jos plėtra spartėja.
Šią iniciatyvą skatina du pagrindiniai motyvai: kontrolė ir kaina. Europos Centrinis Bankas perspėja, kad priklausomybė nuo užsienio mokėjimų sistemų palieka Europą pažeidžiamą politiniam spaudimui ar staigiems sutrikimams. Po to, kai Rusija 2022 m. įsiveržė į Ukrainą, „Visa“ ir „Mastercard“ labai greitai atjungė Rusiją nuo savo tinklų, taip beveik akimirksniu apribodamos jos prieigą prie pasaulinės mokėjimų sistemos.
ECB prezidentė Christine Lagarde pabrėžė, kad dauguma skaitmeninių mokėjimų Europoje šiuo metu yra vykdomi naudojantis JAV arba Kinijos sistemomis. Anot jos, tai yra silpnoji Europos vieta, kurią būtina šalinti.
Taip pat skaitykite:
Kita problema – kaina. Prekybininkai teigia, kad kortelių tinklų taikomi mokesčiai pastaraisiais metais smarkiai išaugo. Tiesioginiai pervedimai tarp bankų galėtų padidinti konkurenciją ir padėti tiek verslui, tiek vartotojams sutaupyti.
Pasak ES politikos formuotojų, kalbama ne tik apie vieną skaitmeninę piniginę. Jų įsitikinimu, mokėjimai yra infrastruktūra, o infrastruktūra reiškia galią.
