Investuotojams vėl žadama sena, bet labai viliojanti istorija – esą rinkoje artėja didelis lūžis, o laiku pasirinktos akcijos gali atnešti įspūdingą grąžą. Būtent tokią žinutę pastaruoju metu aktyviai skleidžia ilgametis Volstrito rinkų komentatorius Marcas Chaikinas.

Jo reklaminėje prezentacijoje piešiamas gana aštrus scenarijus. Vienoje pusėje atsiduria eiliniai investuotojai, kurie, anot autoriaus, rizikuoja prarasti reikšmingą dalį savo pinigų. Kitoje pusėje – vadinamoji „protingų pinigų“ kryptis, kurią neva padeda atsekti jo sukurta sistema „Power Gauge“.

Ši istorija grindžiama aiškia emocija – baime pavėluoti ir baime suklysti. Skaitytojui siūloma tikėti, kad būtent dabar yra tas momentas, kai reikia ne tik žinoti, ką pirkti, bet ir ką kuo greičiau mesti iš portfelio, kad 2026 metai netaptų skaudžiu nuostolių laikotarpiu.

Kuo remiamas pagrindinis pažadas?

Visa pateikta žinutė statoma ant vienos pagrindinės minties. Marcas Chaikinas tvirtina, kad rinka artėja prie naujo staigaus posūkio, todėl investuotojai turėtų kuo greičiau perskirstyti savo pinigus. Jis pabrėžia, kad pavojus kyla net ir tuo atveju, jei pagrindiniai indeksai formaliai nepatirtų tikro griūties scenarijaus.

Reklamoje akcentuojama, kad net ir šoninė ar kylanti rinka dar negarantuoja sėkmės paprastam investuotojui. Priešingai, teigiama, jog eiliniai žmonės dažniausiai vis tiek atsilieka nuo rinkos, nes laiku nepastebi didžiausių laimėtojų ir pernelyg ilgai laiko silpstančias pozicijas. Būtent čia ir įterpiamas „Power Gauge“ vaidmuo – esą jis leidžia pamatyti, kur juda stambūs pinigai.

Chaikinas save pristato kaip žmogų, kuris Volstrite praleido pusę amžiaus, išgyveno daugybę meškų rinkų ir sukūrė rodiklius, kuriais naudojasi bankai, brokeriai bei fondai. Tokia biografija pateikiama kaip pagrindinis argumentas, kodėl jo perspėjimus esą verta vertinti labai rimtai.

Kaip veikia siūloma sistema?

Pasak autoriaus, „Power Gauge“ yra akcijų vertinimo modelis, grindžiamas dvidešimčia veiksnių. Tarp jų minimi ir fundamentiniai, ir techniniai rodikliai, o viena svarbiausių dalių išlieka jo anksčiau sukurtas „Chaikin Money Flow“ indikatorius.

Sistema kiekvienai akcijai priskiria vieną iš trijų būsenų – „bullish“, „neutral“ arba „bearish“. Kitaip tariant, investuotojui siūloma gauti paprastą atsakymą, ar akcija atrodo patraukli, neutrali, ar rizikinga. Reklamoje nuolat pabrėžiama, kad ši schema padeda nustatyti ne tik įėjimo, bet ir pasitraukimo momentą.

Pati žinutė formuluojama labai aiškiai – didžiausią skirtumą portfeliui lemia ne vien gebėjimas rasti augančias bendroves, bet ir mokėjimas laiku atsitraukti nuo tų, kurios ima silpti. Ši mintis tekste kartojama daug kartų, nes būtent ji leidžia pateisinti papildomą „juodąjį sąrašą“ su akcijomis, kurių siūloma vengti.

Kokiais pavyzdžiais bandoma įtikinti?

Didžioji reklamos dalis paremta ankstesnių metų pavyzdžiais. Minimos tokios bendrovės kaip „Nvidia“, „Tesla“, „Amazon“, „Meta Platforms“, „Moderna“, „Riot Blockchain“, „Super Micro Computer“, „Zoom“, „Wayfair“, „Etsy“, „GameStop“ ir daugelis kitų.

Pasakojimas konstruojamas taip, kad skaitytojui susidarytų įspūdis, jog sistema neva sugebėjo labai anksti užfiksuoti didžiausias pastarojo dešimtmečio temas. Vienur kalbama apie energetikos bendroves, kitur apie dirbtinio intelekto bumą, dar kitur apie pandemijos laikotarpio „namuose liekančias“ akcijas ar memų karštinę.

Tačiau šioje vietoje svarbu viena detalė. Reklamoje pateikiami išskirtiniai sėkmės pavyzdžiai, o prie jų pridedama ir privaloma išlyga, kad tokie rezultatai nėra tipiški. Kitaip tariant, patys autoriai pripažįsta, kad įspūdingos grąžos istorijos labiau skirtos įtikinti, o ne parodyti vidutinį rezultatą.

Ką žadama 2026 metams?

Didžiausias reklamos kabliukas – naujas „2026 Chaikin Buy List“. Jis pristatomas kaip trumpasis sąrašas akcijų, kurios, autoriaus vertinimu, turi geriausią pelno potencialą artimiausiais mėnesiais. Greta jo pateikiamas ir penkių akcijų, kurių esą reikėtų vengti, rinkinys.

Nemokamoje dalyje įvardijamos dvi konkrečios pozicijos. Pirmoji – „The Trade Desk“, kuri nurodoma kaip pagrindinė akcija, nuo kurios reikėtų trauktis. Antroji – „Onto Innovation“, pristatoma kaip patraukli galimybė pasinaudoti dirbtinio intelekto duomenų centrų plėtra per puslaidininkių testavimo ir kokybės kontrolės įrangos segmentą.

Tokiu būdu skaitytojui duodamas skonis, bet ne visas turinys. Pagrindinė logika paprasta – parodyti vieną patrauklią idėją, vieną gąsdinančią idėją ir tada pasiūlyti pilną prieigą prie mokamos analizės.

Kodėl tokios reklamos veikia?

Tokio tipo tekstai dažniausiai veikia todėl, kad jie puikiai pataiko į dvi investuotojų emocijas. Pirma – norą pagaliau „atsidurti teisingoje pusėje“, ten, kur juda stambūs pinigai. Antra – baimę vėl praleisti didelę galimybę arba pavėluoti išlipti iš silpstančios pozicijos.

Marcas Chaikinas savo pasakojimą grindžia būtent tuo. Jis ne tik žada galimus laimėtojus, bet ir labai stipriai akcentuoja, kad blogiausios klaidos dažniausiai kyla ne dėl to, kad žmogus nieko nedaro, o dėl to, kad laikosi netinkamų akcijų per ilgai. Todėl reklamoje parduodamas ne vien akcijų sąrašas, bet ir kontrolės jausmas.

Vis dėlto visą šią istoriją verta vertinti blaiviai. Reklaminis tekstas paremtas ryškiais pavyzdžiais, stipriais pažadais ir gerai apgalvotu spaudimu priimti sprendimą kuo greičiau. O tai reiškia, kad čia parduodama ne tik analizė, bet ir pati viltis, jog sudėtingoje rinkoje kažkas jau turi aiškų atsakymą.