Europos Parlamente formuojasi nauja dešinioji dauguma migracijos klausimais

Paskelbė Aistė Žemaitė
3 min. skaitymo

Ketvirtadienį Europos Parlamento dešiniųjų politinės grupės susitarė dėl naujų Europos Sąjungos taisyklių, skirtų išsiųsti iš Bendrijos neteisėtai joje esančius migrantus. Šis susitarimas pasiektas žlugus deryboms centristinėje valdančiojoje koalicijoje.

Pagal kompromisinį susitarimą valstybėms narėms būtų suteikta daugiau laisvės steigti migrantų grąžinimo centrus trečiosiose, ne ES šalyse. Sulaikymo laikotarpis galėtų būti pratęstas iki 24 mėnesių, būtų išplėsta asmenų, laikomų saugumo rizika, apibrėžtis, įtvirtintos platesnės jų sulaikymo ir išsiuntimo nuostatos. Taip pat būtų leidžiama deportuojant tikrinti ir paimti trečiųjų šalių piliečių daiktus.

Tekste numatyta ir tai, kad skundų dėl deportavimo procedūros pateikimas automatiškai nesustabdo paties išsiuntimo proceso.

Šis dokumentas yra vienas iš naujausių teisės aktų paketo elementų, kuriais po 2024 m. Europos Parlamento rinkimų, atnešusių poslinkį į dešinę, siekiama supaprastinti ir sugriežtinti ES migracijos taisykles. Tarp tikslų – padidinti deportacijų skaičių ir sudaryti galimybę valstybėms narėms migrantus grąžinti į trečiąsias valstybes, kurios nėra jų kilmės šalys.

Švedų europarlamentaras Charlie Weimersas, pagrindinis derybininkas iš dešiniosios Europos konservatorių ir reformistų grupės, teigė, kad kompromisas pasiektas derantis su centro dešiniąja Europos liaudies partija (ELP) ir kraštutinių dešiniųjų „Patriotų ir Europos suverenų tautų“ grupe.

„Matome, kaip ši bendradarbiavimo forma pamažu įsitvirtina įvairiose derybose – galime konstatuoti, kad migracijos klausimais turime stabilią centro dešinės daugumą“, – sakė Weimersas.

Pagrindinis teisės akto rengėjas, Nyderlandų liberalas europarlamentaras Malikas Azmani iš pradžių siekė rasti kompromisą centrinėje koalicijoje, kuri parėmė antrąją Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen kadenciją (ELP, liberalų „Renew Europe“ ir centro kairės Socialistų ir demokratų frakcija).

Tačiau trečiadienio vakarą Azmani nutraukė šias derybas ir išsiuntė savo kompromisinį pasiūlymą visoms politinėms grupėms, sukeldamas pasipiktinimą tiek kairiajame, tiek dešiniajame flange. Vienas Žaliųjų atstovas tokį jo sprendimą pavadino „chaotišku“.

„Pusės teksto mes realiai net nederėjome“, – sakė „Patriotų“ pagrindinė derybininkė Marieke Ehlers. „Galiausiai jis (Azmani) pateikė savo paties kompromisą, kuris nėra pakankamai geras dešiniajam flangui, bet, drįsčiau teigti, netiks ir Socialistams bei demokratams.“

Ketvirtadienį ELP derybininkas François-Xavier Bellamy išplatino naują kompromisinį tekstą, pagrįstą dešiniųjų ir kraštutinių dešiniųjų frakcijų parama.

Šis tekstas pirmadienį bus teikiamas balsavimui Parlamento Pilietinių laisvių komitete, o tikėtina, kad kovo pabaigoje jį patvirtins ir visas Parlamentas. Po to Parlamentas turės pradėti derybas su ES valstybėmis narėmis.

„Mūsų kompromisas yra labai artimas Tarybos pozicijai, todėl esu labai optimistiškai nusiteikęs dėl greito susitarimo su šalimis narėmis“, – sakė Weimersas.

Dalintis šiuo straipsniu
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *