Pastarosios dienos finansų rinkose investuotojams buvo sudėtingos. Tiek akcijų, tiek obligacijų kainos smuko, todėl saugios investicinės užuovėjos praktiškai nebuvo – nuostolių neišvengė skirtingos turto klasės.

Prie rinkų nervingumo labiausiai prisideda karo Artimuosiuose Rytuose plėtra ir sparčiai brangstanti energija. Naftos kainos kyla, o investuotojai vis dažniau svarsto, kokį poveikį tai turės infliacijai ir centrinių bankų sprendimams.

Būtent dėl šių priežasčių rinkos pastaruoju metu juda labai nepastoviai. Vieną dieną investuotojai ieško saugumo, kitą – skuba mažinti riziką, tačiau šį kartą spaudimą patyrė beveik visos pagrindinės turto klasės.

JAV akcijų biržos dieną baigė nuosmukiu

Ketvirtadienį JAV akcijų indeksai dar kartą smuko, nors prekybos pabaigoje nuostoliai kiek sumažėjo. Technologijų indeksas „NASDAQ“ dieną užbaigė nukritęs 0,26 proc., o platesnis „S&P 500“ indeksas prarado 0,56 proc.

Didžiausias spaudimas teko nebūtino vartojimo prekių sektoriui, kurio akcijos krito 2,4 proc. Taip pat pastebimai smuko žaliavų ir pramonės bendrovių akcijos.

Tuo metu keli sektoriai išvengė kritimo. Energetikos bendrovės kilo 0,6 proc., informacinių technologijų sektorius pridėjo 0,4 proc., o būtino vartojimo prekių bendrovės pakilo 0,3 procento.

Technologijų sektorius rodo atsigavimo ženklus

Pastaraisiais mėnesiais technologijų įmonių akcijos buvo stipriai spaudžiamos dėl nerimo, susijusio su dirbtinio intelekto plėtra. Vis dėlto šią savaitę šis sektorius pradėjo rodyti atsigavimo ženklus.

Vien per paskutinę prekybos sesiją informacinių technologijų sektorius pakilo apie 2 proc. Investuotojų nuotaikas keičia vis dažniau pasigirstanti nuomonė, kad dirbtinis intelektas ne tiek pakeis šias įmones, kiek padės didinti jų veiklos efektyvumą.

Papildomai technologijų bendrovės atrodo patrauklesnės ir dėl to, kad energijos kainų šuolis jų veiklai daro palyginti nedidelį poveikį.

Nafta brangsta dėl karo Artimuosiuose Rytuose

Didelę įtaką rinkoms šiuo metu daro energijos kainos. „Brent“ rūšies nafta jau peržengė 85 JAV dolerių už barelį ribą, o per savaitę jos kaina pakilo daugiau nei 17 proc.

Tuo pat metu dujų kaina išlieka aukštame lygyje ir svyruoja apie 50 eurų už megavatvalandę. Viena svarbiausių priežasčių – įtampa Hormūzo sąsiauryje.

Šis svarbus jūrų maršrutas iš esmės lieka uždarytas, o Iranas toliau atakuoja regiono naftos infrastruktūrą. Dėl to rinkoje stiprėja nuogąstavimai, kad energijos kainos gali kilti ir toliau.

Situaciją kiek sušvelnino JAV sprendimas mėnesiui sustabdyti draudimą Indijai pirkti rusišką naftą. Vis dėlto kol Hormūzo sąsiauris išlieka uždarytas, šis sprendimas bendros situacijos energetikos rinkoje reikšmingai nekeičia.

Keičiasi lūkesčiai dėl palūkanų normų

Augančios energijos kainos keičia investuotojų prognozes dėl centrinių bankų sprendimų. Dar prieš konfliktą rinkos tikėjosi, kad JAV centrinis bankas „Federal Reserve“ šiemet palūkanų normas mažins du kartus.

Dabar investuotojai beveik visiškai įkainoja tik vieną mažinimą. Europos centrinio banko „ECB“ atveju pokytis dar ryškesnis.

Šiuo metu rinkos vertina apie 80 proc. tikimybę, kad palūkanos iki metų pabaigos gali būti net padidintos. Dar prieš savaitę dominavo priešinga nuomonė – buvo manoma, kad jos bus mažinamos.

Obligacijų rinka patyrė išpardavimą

Baimė dėl galimo infliacijos sugrįžimo ypač aiškiai matoma obligacijų rinkoje. Ketvirtadienį investuotojai aktyviai pardavinėjo šiuos vertybinius popierius, todėl jų pajamingumas kilo.

JAV dešimties metų obligacijų pajamingumas padidėjo 4 baziniais punktais ir pasiekė 4,14 proc. Vokietijos obligacijų pajamingumas pakilo 9 baziniais punktais iki 2,84 proc., o Prancūzijos – net 12 bazinių punktų iki 3,46 procento.

Kai pajamingumas kyla, obligacijų kainos krenta. Todėl investuotojai tą dieną nuostolius patyrė tiek akcijų, tiek obligacijų portfeliuose.

Įdomu ir tai, kad aukso kaina per savaitę sumažėjo apie 3 proc., nors geopolitinė įtampa paprastai skatina investuotojus rinktis šį metalą. Viena priežasčių – auganti tikimybė, kad palūkanų normos išliks aukštos.

Europos biržose dominavo kritimas

Panaši nuotaika vyravo ir Europos akcijų rinkose. Platusis „STOXX 600“ indeksas smuko 1,29 proc., o daugiausia nuostolių patyrė pramonės, žaliavų ir sveikatos priežiūros sektoriai.

Iš viso apie 450 indekso bendrovių tą dieną fiksavo akcijų kritimą. Augimą demonstravo tik energetikos bendrovės, kurios pasinaudojo kylančiomis naftos kainomis, bei dalis paslaugų sektoriaus įmonių.

Didžiosios Europos biržos taip pat užsidarė su nuostoliais. Vokietijos indeksas „DAX“ smuko 1,61 proc., Prancūzijos „CAC 40“ – 1,49 proc., Italijos „FTSE MIB“ taip pat prarado 1,61 procento.

Baltijos šalių biržos kritimas buvo gerokai mažesnis – bendras indeksas sumažėjo apie 0,28 procento. Vis dėlto bendra rinkų kryptis išlieka aiški: investuotojai šiuo metu veikia atsargiai ir laukia, kaip toliau vystysis geopolitinė situacija.