Suomijos vidaus reikalų ministrė Mari Rantanen, atsakinga ir už migracijos politiką, sukritikavo Ispanijos ministro pirmininko Pedro Sánchezo sprendimą suteikti teisinį statusą tūkstančiams neteisėtai šalyje esančių migrantų, teigdama, kad tai kelia grėsmę Šengeno erdvei.
„Aš niekada nesiūlyčiau tokių veiksmų“, – sakė ministrė Euronews laidai „12 Minutes With“.
„Kita vertus, kai esame bendroje erdvėje – Šengeno erdvėje, šioje vadinamoje „Team Europe“, apie kurią tiek kalbama, – manau, kyla didelė rizika, kai kai kurios valstybės daro iš esmės visišką priešingybę tam, ką daro kitos šalys“, – pridūrė ji.
„Nes dabar, pavyzdžiui, tiems žmonėms tampa labai lengva išvykti į kitas šalis. Todėl manau, kad visi turime prisiimti atsakomybę už mūsų bendrą erdvę, taip pat ir migracijos srityje.“
Ispanijos kairioji vyriausybė sausio pabaigoje dekretu patvirtino planą suteikti teisinį statusą maždaug 500 000 neteisėtai šalyje esančių migrantų, jei jie Ispanijoje gyvena bent penkis mėnesius ir atvyko iki 2025 m. gruodžio 31 d. Šiuo sprendimu siekiama spręsti rimtus darbo jėgos trūkumus pagrindiniuose sektoriuose.
Taip pat skaitykite:
Šis žingsnis aiškiai nutolo nuo daugelyje Europos valstybių griežtinamų migracijos taisyklių. Sprendimas sulaukė ir nepritarimo Briuselyje – Europos Komisija išreiškė susirūpinimą, kad tokia priemonė gali prieštarauti dabartinei Europos Sąjungos migracijos politikai.
Suomija, vadovaujant Rantanen, sugriežtino prieglobsčio politiką taip, kad ji „atitiktų kitų Šiaurės šalių praktiką“, įskaitant spartesnį prieglobsčio prašymų nagrinėjimą ir grąžinimus. Ministrė tai apibūdino kaip paradigmos pokytį.
Susidomėjimas grąžinimo centrais
Rantanen teigė, kad Suomija taip pat domisi naujais grąžinimo instrumentais, numatytais ES Migracijos pakte, kuris visiškai įsigalios 2026 m. birželį.
Tarp jų – reglamentas, kuris leistų ES šalims trečiosiose valstybėse steigti vadinamuosius „grąžinimo centrus“, t. y. už ES ribų veikiančias sulaikymo įstaigas, į kurias būtų siunčiami prieglobstį gauti negalėję migrantai.
Paklausta, ar Suomija jau derasi su trečiosiomis šalimis dėl tokių centrų steigimo, ministrė atsakė, kad šalis yra „labai suinteresuota“ šia galimybe ir kad tema svarstoma „su Šiaurės šalimis“.
Taip pat skaitykite:
Vis dėlto ji atsisakė įvardyti galimas šių centrų vietas. „Pirmiausia mums reikia pačio reglamento“, – sakė ji. Šiuos pasiūlymus dar turi galutinai derėtis ir patvirtinti Europos Parlamentas ir Taryba.
Daugelis pilietinės visuomenės organizacijų perspėja, kad tokios įstaigos gali virsti įkalinimo centrais, o tai didintų žmogaus teisių pažeidimų riziką.
Rantanen atmeta teiginius, jog grąžinimo centrai yra nežmoniški. „Nes visada egzistuoja galimybė grįžti į savo kilmės šalį“, – teigė ji. Pilietinės visuomenės atstovai šią idėją kritikuoja, įspėdami apie „refoulement“ – žmonių grąžinimą į pavojingas situacijas.
Solidarumo mechanizmas
ES Migracijos pakte taip pat numatytas „privalomo solidarumo“ mechanizmas, skirtas padėti valstybėms narėms, patiriančioms didelį migracinį spaudimą. Šalys gali rinktis – arba priimti dalį prieglobsčio prašytojų, arba suteikti finansinę ar operacinę paramą.
Tačiau nedaugelis valstybių narių pasiryžta priimti žmones pagal šį principą, todėl kyla klausimų dėl pakto veiksmingumo. Suomijos ministrė tokią kritiką atmetė. „Yra įvairių būdų, kaip parodyti solidarumą, ir Suomija pasirinko padėti skirdama pinigų“, – sakė ji. 2026 m. Suomija tam skirs apie 6 mln. eurų.
Ji taip pat teigė nemananti, kad Europos migracijos problemos gali būti išspręstos vien solidarumu. „Manau, turime dirbti iš esmės mažindami žmonių, atvykstančių į Europą, skaičių.“
Kalbėdama apie tai, kokių veiksmų ES dar nesiėmė, bet turėtų, Rantanen pirmiausia paminėjo kovą su žmonių kontrabanda. „Tai turėtų būti daroma turint fizinį buvimą kitoje jūros pusėje“, – sakė ji.
„Ir, pavyzdžiui, ieškant galimų saugių uostų, kad, jei kas nors būtų išgelbėtas, jis būtų nuplukdomas atgal į trečiąją šalį, o ne į Europą.“
Kiekvienais metais tūkstančiai žmonių žūsta jūroje bandydami pasiekti Europą. Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) duomenimis, 2025 m. Viduržemio jūroje žuvo arba dingo mažiausiai 2 185 žmonės, dar 1 214 – Vakarų Afrikos ir Atlanto maršrute į Kanarų salas.
Paklausta, ar Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros Frontex mandatas galėtų būti išplėstas taip, kad ši turėtų nuolatinį buvimą už ES ribų, ministrė atsakė: „Frontexo mandatas šiuo metu iš naujo perrašomas, todėl, manau, čia atsiranda tokia galimybė.“
Kelios ES šalys jau yra išreiškusios pasirengimą suteikti Frontexui esminį vaidmenį grąžinimų politikoje ir potencialiai išplėsti jo veikimą trečiosiose šalyse.
