Siekdami apeiti tarptautines sankcijas ir perimti Vakarų valstybių karo pramonei kuriamas technologijas, Kremliaus ir Minsko režimai naudojasi Lietuvoje įkurtomis bendrovėmis, tarp jų – įmonėmis „BK Software“, „NTLab“ ir „Kosminis Vytis“, teigiama naujausioje grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje.

Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) analizė rodo, kad siekdami apeiti sankcijas Rusijos subjektai pasitelkia Baltarusijos piliečių valdomas įmones ar pavienius Rusijos piliečius, kurie gyvena Vakarų valstybėse ir gali megzti ryšius su čia veikiančiais verslais, aukštųjų technologijų įrangos gamintojais, transporto sektoriaus atstovais.

Taip pat bandoma atgaivinti kurį laiką aktyvios veiklos nevykdžiusius verslus – kaip pavyzdys ataskaitoje pateikiama kompiuterių programavimu užsiimanti įmonė „BK Software“, kurios veiklą kuruoja Rusijos pilietis Kirilas Lupandinas.

Nustatyta, kad jis turi ryšių su FSB padaliniu, vykdančiu techninio prasiskverbimo operacijas į užsienio valstybių kompiuterinius ir telekomunikacijų tinklus, dėl to šio asmens buvimas Lietuvoje pripažintas keliančiu grėsmę nacionaliniam saugumui.

Žvalgybos duomenimis, „BK Software“ užmezgė verslo ryšius su Honkonge registruota įmone „Asia Pacific Links Limited“, priklausančia kitam Rusijos piliečiui Antonui Tromifovui.

Šiai įmonei taikomos ES ir JAV sankcijos, nes ji yra viena didžiausių mikroelektronikos komponentų tiekėjų Rusijos žvalgybinio nepilotuojamo orlaivio „Orlan“ gamybai.

„Beveik neabejotina, kad „BK Software“ sąmoningai bendradarbiavo su Honkonge registruota įmone, žinodama, kad galutiniai įrangos gavėjai – Rusijos subjektai“, – teigiama ataskaitoje.

Anot jos, Rusijos ir Baltarusijos interesas gauti vakarietiškų technologijų toliau išliks itin didelis, nes, nors jos siekia mažinti priklausomybę nuo Vakarų technologijų, labai mažai tikėtina, kad šalims artimoje perspektyvoje pavyks pasiekti technologinį suverenitetą.

Žvalgybomis duomenimis, ryšių su Rusijos ir Baltarusijos karo pramone turintys subjektai kaip priedanga naudojasi Lietuvos aukštųjų technologijų sektoriuje veikiančiomis įmonėmis – pernai toks veikimas nustatytas bendrovėse „NTLab“ ir „Kosminis Vytis“.

„NTLab“ ir „Kosminis Vytis“ savo klientams ir partneriams deklaruodavo esančios lietuviškos įmonės, esą neturinčios jokių sąsajų su Minsko ir Kremliaus režimais. Vis dėlto lietuviškas vardas joms tebuvo priedanga savo interesams įgyvendinti“, – teigiama ataskaitoje.

Taip siekta vystyti ir perimti Vakarų valstybių technologijas ir megzti ryšius su užsienio valstybių įmonėmis, iš tiesų nenutraukiant ryšių Rusijoje ir Baltarusijoje.

Anot žvalgybos, „NTLab“ ir „Kosminis Vytis“ verslo infrastruktūros Lietuvoje steigėjas Baltarusijos pilietis Dmitrijus Černiakovskis šias įmones valdė kartu su šeimos nariais – sūnumi Nikolajumi Černiakovskiu ir dukra Daria Černiakovskaja, kurie tuo pat metu kuravo jiems pavaldžias įmones Rusijoje ir Baltarusijoje, palaikė ryšius su Rusijos ir Baltarusijos karo pramone susijusiais subjektais, nors deklaruodavo priešingai.

N. Černiakovskis vadovavo įmonėms Rusijoje „Navitron“ ir „Sainstech“. Černiakovskių kuruojamų įmonių grupei priklausė ir Baltarusijos įmonės „SoftSistemz“, „NaviIS“ ir „MikroDizain“.

„NTLab“ grupės įmonės Rusijoje ir Baltarusijoje dalyvavo vystant karines programas, bendradarbiavo su Rusijos ir Baltarusijos karo pramonės subjektais – Baltarusijos karo akademija ir moksliniu techniniu centru LEMT, Skolkovo aukštųjų technologijų parku, Rusijos mokslo techniniu centru „Modul“, Rusijos įmone „Mikron“ ir kitais subjektais, daugumai kurių taikomos tarptautinės sankcijos.

„NTLab“ ir „Kosminis Vytis“ veikla ir ryšiai Rusijoje bei Baltarusijoje kėlė grėsmę nacionalinio saugumo interesams, todėl pernai pavasarį Lietuvos žvalgyba teigia apie situaciją informavusi šalies institucijas ir inicijavusi įmonių vertinimą vyriausybinėje Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų komisijoje. 

Dabar abi įmonės nebegali tęsti veiklos Lietuvai strategiškai svarbiame aukštųjų technologijų sektoriuje.

Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.