Danijos, Suomijos, Latvijos, Liuksemburgo, Nyderlandų ir Portugalijos energetikos ministrai baiminasi, kad Europos Komisija gali pakeisti dabartines rinkos taisykles, o tai, anot jų, pakenktų investicijoms į švarią energiją. Vis labiau nerimaujama ir dėl ES anglies dioksido rinkos ateities.

Penktadienį Europos Komisijai susirinkus svarstyti, kaip spręsti dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose išaugusių energijos kainų problemą, kelių ES šalių energetikos ministrai paragino Komisiją nekeisti dabartinės Europos Sąjungos elektros rinkos struktūros.

ES lyderiams rengiantis dabartinės sistemos peržiūrai, Danijos, Suomijos, Latvijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Portugalijos ir Švedijos ministrai išsiuntė laišką energetikos komisarui Danui Jørgensenui. Jame teigiama, kad esama sistema veikia gerai, skatina tarpvalstybinę elektros prekybą ir, kaip nurodyta Euronews matytame laiške, kasmet sutaupo Europai apie 34 mlrd. eurų.

„Raginame Komisiją neskelbti elektros rinkos reformų, kurios galėtų pakenkti itin svarbiam investuotojų pasitikėjimui. Naujausia elektros rinkos reforma jau nustatė naują lankstumo skatinimo sistemą, kuri mūsų elektros sektoriuje ateityje vaidins vis svarbesnį vaidmenį“, – rašoma kovo 5 d. datuotame ministrų laiške.

ES lyderiai patiria vis didesnį spaudimą rasti būdų sumažinti energijos kainas. Pramonės atstovai ragina imtis „skubių ir drąsių“ veiksmų, kad būtų mažinamos gamybos sąnaudos ir anglies dioksido mokesčiai.

Šie pramonės raginimai dera su Bendrijos konkurencingumo darbotvarke, kurios tikslas – vėl pritraukti energijai imlias pramonės šakas ir stiprinti vietinę gamybą. Tačiau sprendimo formulė nėra paprasta: kelios ES šalys nepritaria galimam kainodaros taisyklių demontavimui.

Po neformaliojo ES viršūnių susitikimo Alden Biesene Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa pareiškė, kad būsiajame Europos Vadovų Tarybos posėdyje bus pateiktos „galimybės“ dėl tolesnių veiksmų. Kartu jie pabrėžė „problemos sudėtingumą“: elektros kainos yra susietos su gamtinių dujų kainomis, o naujas elektros rinkos dizaino peržiūrėjimas gali sulaukti kelių valstybių narių pasipriešinimo.

Vietoj rinkos reformos ministrai siūlo daugiau investuoti į atsinaujinančius energijos išteklius, gerinti tarpvalstybinius tinklų sujungimus, didinti energijos lankstumą ir kaupimo pajėgumus. Tai, anot jų, padėtų sumažinti dujų vaidmenį nustatant elektros kainas ir paskatintų vartotojus naudoti elektrą tada, kai ji yra pigiausia, taip stiprinant ir energetinį saugumą.

Tarptautinės energetikos agentūros vykdomasis direktorius Fatihas Birolas, pakviestas ES lyderių dalyvauti vadinamojoje „orientacinėje diskusijoje“ dėl energijos kainų mažinimo, teigė, kad dabartiniai energetikos sutrikimai yra „laikini ir susiję daugiausia su logistika“.

„Manau, kad Europos šalims, kalbant apie jų energetinį saugumą ir suverenitetą, yra naudinga daugiau naudoti atsinaujinančią energiją – saulės, vėjo – ir užtikrinti branduolinės energetikos sugrįžimą“, – sakė Birolas per spaudos konferenciją Briuselyje.

ES taršos leidimų sistema – pažeidžiama kritikos

Vis garsesnė kritika skamba ir ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemai (ETS), pagal kurią pramonės įmonės moka už jų išmetamą taršą. Pramonės atstovai ir kai kurios valstybės narės siekia šios sistemos pokyčių, o von der Leyen ir Costa Alden Biesene gynė ES klimato politiką.

Milžiniškas naftos ir gamtinių dujų kainų šuolis, kilęs po to, kai JAV ir Izraelis pradėjo karinius smūgius Iranui, dar labiau pakurstė jau seniai tvyrančią įtampą.

Susidūrę su vis gilėjančia energetikos krize, ES lyderiai tampa labiau pažeidžiami interesų grupių spaudimo, ypač tų, kurios siekia ETS sistemos panaikinimo. Vokietijoje kancleris Friedrichas Merzas neseniai užsiminė apie galimybę šios politikos atsisakyti, nors vėliau savo žodžius sušvelnino.

Pasiduoti tokiems raginimams būtų greitas, tačiau trumpalaikis sprendimas sunkumų patiriančioms pramonės šakoms – Europoje užsidaro ne viena cheminės pramonės gamykla. Tačiau kartu tai reikštų ir 25 metus veikiančios taisyklės, padėjusios nuo 1990 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus beveik 50 %, panaikinimą. Be to, per šią sistemą sukaupta daugiau nei 260 mlrd. eurų, numatytų investicijoms į švarias technologijas.

Italija neseniai tapo naujausia ES šalimi, pasiūliusia sustabdyti ETS sistemą. Prie anksčiau ją kvestionavusių Bulgarijos, Čekijos, Slovakijos ir Lenkijos ji prisidėjo tuo metu, kai Komisija rengiasi vasarą peržiūrėti pagrindinę Sąjungos klimato politiką.

Energijos įmonės „Vattenfall“ generalinė direktorė Anna Borg ragina ES išsaugoti ir ETS, ir vadinamąją ribinę elektros kainodaros sistemą, kad verslas turėtų reguliacinio stabilumo.

„Neliesti ETS. Menkinant pasitikėjimą ETS ir elektros rinkų veikimo principais, trumpalaikė pagalba pramonei iškeliama aukščiau ilgalaikės strategijos, o tai silpnina Europos konkurencingumą“, – ketvirtadienį pareiškė Borg.

Kainų šuolių našta turi būti dalijama teisingai

Europos investicijų banko renginio Briuselyje kuluaruose vykusioje diskusijoje Europos Komisijos vykdomoji pirmininko pavaduotoja Teresa Ribera pabrėžė, kad energetinis saugumas yra vienas pagrindinių Bendrijos ekonominio saugumo ramsčių.

„Kai didėja įtampa, šoka kainos ir krenta pasitikėjimas. Atsakymas nėra naujos priklausomybės, o spartesnė elektrifikacija, atsinaujinančioji energija ir efektyvumas. Tikroji rizika yra ne judėti per greitai švarios energijos kryptimi, o per lėtai. Švari energetikos pertvarka yra Europos skydas nuo nepastovumo“, – sakė Ribera.

Vis dėlto kol kas investicijų į švarias technologijas nauda, siekiant dekarbonizuoti ekonomiką ir mažinti taršą, nėra aiškiai jaučiama nei namų ūkių, nei įmonių sąskaitose už energiją.

Ursulos von der Leyen klimato patarėjas Philippe’as Lambertsas, kalbėdamas Energetikos aukščiausiojo lygio susitikimo paraštėse, atkreipė dėmesį į šį neatitikimą.

„Kviečiu visus atidžiau pažvelgti į energijos gamybos įmonių balansus ir finansinius rezultatus. Būtent ten atsispindi skirtumas“, – sakė Lambertsas.

Jo teigimu, esama elektros rinkos struktūra skatina vadinamąją rentos išgavimo praktiką – procesą, kai dominuojantys rinkos dalyviai pasinaudoja savo galia siekdami nepagrįstų pajamų, pavyzdžiui, pernelyg didelių mokesčių, neprisidėdami prie produktyvumo augimo ar naujos vertės kūrimo.

„Manau, kad per ateinančias savaites šio rentos išgavimo matysime dar daugiau“, – pridūrė jis.

„Turime užtikrinti, kad dabartinės padėties, kai energijos kainos šauna į viršų, našta būtų sąžiningai paskirstyta visiems ekonominiams veikėjams“, – teigė Lambertsas. Pasak jo, mažesnės atsinaujinančios elektros kainos turi būti naudingos ir vartotojams, o ne tik energijos gamintojams.