Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas į naujuosius metus įžengė atsidūręs prieš nemalonų pasirinkimą: arba riboti vadinamąją „specialiąją karinę operaciją“ Ukrainoje, arba rizikuoti rimtai pakenkti šalies ekonomikai.

Tačiau kone per vieną naktį JAV prezidentas Donaldas Trumpas, regis, pateikė sprendimą. JAV ir Izraelio smūgiai Iranui pakėlė naftos kainas į rekordines aukštumas, sustiprino pagrindinį Kremliaus pajamų šaltinį ir palengvino Putinui galimybę tęsti karo veiksmus.

Po to, kai savaitgalį Izraelis subombardavo Irano naftos infrastruktūrą, etaloninės naftos kainos šoktelėjo virš 100 JAV dolerių už barelį. Tai – aukščiausias lygis nuo 2022 m. vasaros, kai rinkos sukruto po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą.

Rusijai šis naftos brangimas reiškia ekonominį laimėjimą ypač svarbiu momentu: ketverių metų karo Ukrainoje kaina jau grasino peraugti į vidaus ekonominę krizę.

Nors išpuolis prieš Iraną gali susilpninti Maskvos pretenziją esą ji visada palaiko savo sąjungininkus, kol kas jis jau akivaizdžiai naudingas Rusijos ekonomikai ir, atitinkamai, jos karui prieš Ukrainą. Dėl to Kremlius atsiduria patogioje pozicijoje tapti vienu iš pagrindinių didėjančio konflikto Artimuosiuose Rytuose laimėtojų.

Ekonominis posūkis

Dar prieš kelias savaites nuotaikos Rusijos ekonomikos elite buvo slogios.

Rusijos finansų ministerijos šių metų biudžeto plane buvo numatytas bazinis 59 JAV dolerių už barelį „Urals“ rūšies naftos kainos lygis. Tačiau sausį pajamos iš energetikos krito iki žemiausio lygio nuo 2020 m., o situaciją dar labiau apsunkino nuviliančios mokestinės įplaukos.

Vakarų sankcijoms, aukštoms palūkanų normoms ir darbo jėgos trūkumui spaudžiant ekonomiką, vis aiškiau matėsi įtampa tarp finansų ministerijos ir centrinio banko dėl to, kaip mažinti žalą.

„Tai tikrai nebuvo žlugimas“, – teigė „Carnegie Russia Eurasia Center“ vyresnysis mokslo darbuotojas Sergejus Vakulenka.

„Tačiau vyriausybei teko priimti sudėtingus sprendimus: mažinti išlaidas, didinti mokesčius ir net svarstyti tam tikrą karinių išlaidų mažinimą“, – pridūrė jis.

Vakulenka pabrėžė, kad karo stabdymas Ukrainoje niekada nebuvo svarstomas, tačiau darėsi akivaizdu, jog net ir šiame fronte Rusijai teks „šiek tiek taupyti“.

Tuomet Izraelis ir JAV smogė Iranui. Teheranui atsakius, konfliktas peraugo į regioninį karą, o laivyba per Hormūzo sąsiaurį ėmė strigti – tai ir išprovokavo staigų naftos kainų šuolį.

„Staiga Maskva gavo šią dovaną“, – pasakė buvęs energetikos viceministras, dabar tremtyje gyvenantis Kremliaus kritikas Vladimiras Milovas.

„Tai buvo jų gelbėjimosi ratas“, – pridūrė jis.

Milovo teigimu, šiuo metu Rusijos pareigūnai yra „labai, labai patenkinti“.

„Strateginė klaida“

Dėl Vakarų sankcijų Rusija ilgą laiką buvo priversta pardavinėti naftą su nuolaida, tačiau dabar jos žaliava gali būti perkama net su priemoka, mat pagrindinės pirkėjos – Indija ir Kinija – skuba užsitikrinti tiekimą.

Be to, tai vyksta turint Vašingtono palaiminimą.

Praėjusį penktadienį JAV Iždo departamentas suteikė 30 dienų išimtį, leidžiančią Indijai pirkti rusišką naftą, kad „nafta ir toliau tekėtų į pasaulinę rinką“.

Po dienos JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos galėtų „panaikinti sankcijas ir kitai rusiškai naftai“ – tai ryškus posūkis nuo praėjusių metų politikos, kai šalys buvo baudžiamos už rusiškos energetikos pirkimą.

Nenuostabu, kad Kremlius šią situaciją išnaudoja maksimaliai.

„Rusija buvo ir išlieka patikima tiek naftos, tiek dujų tiekėja“, – pasakė Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, pridurdamas, kad rusiškų energetikos produktų paklausa išaugo.

Tuo metu Kremliaus patarėjas Kirilas Dmitrijevas keliuose įrašuose platformoje „X“ džiūgavo, kad „naftos šoko cunamis tik prasideda“, o Europos sprendimą atsisakyti rusiškos energetikos pavadino „strategine klaida“.

Pirmadienį provyriausybiniai komentatoriai Rusijoje aktyviai platino „The Wall Street Journal“ publikaciją, kurioje prognozuota, kad naftos kaina galėtų šoktelėti net iki 215 JAV dolerių.

Ilgas žaidimas

Vis dėlto energetikos ekspertai įspėja, kad Maskvai dar per anksti skelbti pergalę.

Ar Irano krizė taps vaistu Rusijos ekonomikai, tiesiogiai priklausys nuo to, kiek ilgai ji truks.

Milovas teigė, kad norint apčiuopiamo poveikio ekonomikai, naftos kainos dabartiniame lygyje turėtų išsilaikyti maždaug metus.

„Vienas ar du mėnesiai aukštų kainų tikrai padėtų, bet neišgelbės“, – pasakė Vladimiras Milovas.

Vakulenka pridūrė, kad trumpalaikis kainų šuolis tik „padės atidėti sudėtingus sprendimus“.

Yra ir dar viena priežastis, kodėl Maskva gali tikėtis, kad karas užsitęs: kiekviena kovų diena reiškia, kad JAV eikvoja ginklų atsargas, kuriomis Ukraina remiasi gindamasi.

Pasak žiniasklaidos pranešimų, Rusija teikė Iranui žvalgybinę informaciją, padedančią taikytis į JAV karo laivus ir orlaivius.

JAV ir Izraelio smūgis, per kurį žuvo Irano lyderis Ali Khamenei, galėjo suduoti smūgį Rusijos pažadui ginti sąjungininkus. Tačiau Putinas galiausiai gali nuspręsti, kad tai buvo kaina, kurią verta sumokėti.