Prieš savaitę, JAV ir Izraelio kariuomenei telkiant pajėgas regione ir artėjant karui, Iranas nuolat perspėjo pasaulį, kad, jei bus užpultas, atsakys taip, jog chaosas apims ne tik regioną, bet ir platesnį pasaulį.

Praėjus savaitei nuo karo pradžios, Irano surengtos atakų bangos sukėlė reikšmingą sumaištį pasaulinėse energetikos rinkose.

Nuo praėjusį šeštadienį įsiplieskusio karo Teheranas nuosekliai plėtė oro smūgius visame Persijos įlankos regione, o ketvirtadienį atakavo ir Azerbaidžaną.

Teheranas tvirtina, kad taikosi tik į JAV ir Izraelio interesus, tačiau situacija vietoje rodo ką kita: raketos ir dronai buvo nukreipti ir į plačią Persijos įlankos energetikos infrastruktūrą, kuri aprūpina didžiausias pasaulio ekonomikas ir daro įtaką globaliai energijos pusiausvyrai.

Be to, Iranas suvaržė laivybą Ormūzo sąsiauryje, per kurį keliauja apie 20% pasaulinės naftos, ir, kaip pranešė prekybos bei logistikos paslaugų leidinys „Lloyd’s List“, jūroje įstrigo daugiau nei 200 laivų.

Kataras sustabdė suskystintų gamtinių dujų (SGD) gamybą didžiausiame pasaulyje SGD komplekse po to, kai Irano dronai smogė veikiančioms infrastruktūroms Mesajido (Mesaieed) ir Ras Lafano (Ras Laffan) pramoniniuose miestuose. Tai sukėlė šoką pasaulinei energijos prekybai ir paskatino kainų šuolį.

Kataro SGD gamyba sudaro apie 20% pasaulinės pasiūlos ir yra itin svarbi subalansuojant paklausą Azijos ir Europos rinkose.

Vėliau dar viena Irano smūgių banga privertė sustabdyti ir didžiausią pasaulyje naftos perdirbimo gamyklą Saudo Arabijoje. Taip pat buvo paveikta Irako naftos gavyba bei Izraelio dujų telkiniai. Pranešama, kad sutrikimai palietė ir Dubajaus uostus – vienus didžiausių pasaulyje.

Penktadienį Jungtinės Karalystės Užsienio reikalų ministerija įvertino, kad nors Irano raketų ir dronų atakos vykdomos mažesniu tempu nei pirmosiomis karo dienomis, taikinių spektras plečiasi – vis daugiau dėmesio skiriama ekonomikos ir energetikos sektoriaus objektams.

Penktadienį „Financial Times“ paskelbtame interviu Kataro energetikos ministras Saadas al Kaabis perspėjo, kad karas „gali sužlugdyti pasaulio ekonomikas“.

„Jei šis karas tęsis kelias savaites, visame pasaulyje nukentės BVP augimas. Visų energijos kainos kils. Kai kurių produktų ims trūkti, o tuomet prasidės grandininė reakcija – gamyklos nebegalės tiekti produkcijos“, – sakė Saadas al Kaabis.

Ormūzo sąsiaurio „butelio kakliukas“

Londono Energetikos ekonomikos koledžo prezidentas dr. Yousefas Alshammari ketvirtadienį „Euronews“ teigė, kad pasaulinę recesiją, jei tai užsitęstų, galėtų sukelti būtent Ormūzo sąsiaurio blokada.

„Artėjant vasarai, manau, kad pasaulinės recesijos rizika gali dar labiau išaugti“, – sakė Yousefas Alshammari.

Jis taip pat pažymėjo, kad gali didėti politinis spaudimas, ypač iš Kinijos, kuri yra pagrindinė Irano naftos pirkėja.

„Nemanau, kad Kinija šiuo atveju tylės. Žinoma, geriausias scenarijus – kad Ormūzo sąsiauris vėl normaliai veiktų“, – aiškino Yousefas Alshammari.

Pasak jo, dujų kainų šuolis, ypač Europoje, jau akivaizdus ir viršija 50%. Vis dėlto naftos kainos kyla mažiau, nei tikėjosi dauguma rinkų dalyvių ir analitikų.

„Tai daugiausia lemia tai, kad dabar yra mažesnės paklausos laikotarpis ir kad pasaulinė naftos rinka vis dar išlieka pakankamai gerai aprūpinta“, – sakė Yousefas Alshammari.

„Nėra plano, nėra logikos“

Buvęs JAV ambasadorius Azerbaidžane Matthew Bryza „Euronews“ teigė, kad atakos prieš Azerbaidžaną, taip pat neseniai suduoti smūgiai Turkijai ir Kiprui „nelabai dera su nuosekliu, racionaliu kariniu planu“.

„Sunku suprasti, kodėl Iranas būtų surengęs dronų atakas prieš Azerbaidžano Nachičevanės regioną, nes Iranas akivaizdžiai nenori, kad Azerbaidžanas būtų įtrauktas į karinį konfliktą“, – sakė Matthew Bryza.

Anot jo, Irano ataka prieš Azerbaidžaną atrodo dar mažiau logiška dėl to, kad Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas, pasak Bryzos, „yra vienintelis valstybės vadovas pasaulyje, kuris po karo pradžios nuvyko į Irano ambasadą pareikšti užuojautos, kai per atakas žuvo Irano aukščiausiasis lyderis ir kiti aukšto rango Irano pareigūnai“.

„Ir net tada, kai Azerbaidžano prezidentas pasakė, kad iš Irano buvo skambinta prašant Azerbaidžano pagalbos evakuojant iranus iš Beiruto“, – sakė Matthew Bryza.

„Prezidentas Alijevas atsiuntė lėktuvą ir pasakė, kad už tai neims jokio mokesčio. O po kelių valandų Iranas atakavo Azerbaidžaną. Taigi, tai neturi prasmės“, – pridūrė jis.

Matthew Bryza svarstė, kad Teheranas gali mėginti sutrikdyti visuomenių gyvenimą ir ekonomikas, siekdamas daryti spaudimą JAV prezidentui Donaldui Trumpui: užsitęsę tiekimo grandinių trikdžiai ir kylanti naftos kaina galėtų pakenkti respublikonams lapkritį vyksiančiuose kadencijos vidurio rinkimuose ir paskatinti Trumpą sušvelninti spaudimą Iranui.

Vis dėlto, Bryzos teigimu, labiausiai tikėtinas paaiškinimas – kad žemesnio lygmens vadai priima individualius sprendimus po to, kai prieš kelias savaites Ali Chamenei nurodė deleguoti karinį vadovavimą, jei būtų nužudyti aukšti pareigūnai.

„Dėl kažkokių priežasčių jie mano, kad jų sprendimai yra prasmingi, net jei platesniame kontekste jie tokie nėra“, – padarė išvadą buvęs diplomatas.