Artėjant geopolitinio nestabilumo laikotarpiui, Europos Sąjunga ieško naujų finansinių priemonių, kaip sustiprinti regiono gynybinius pajėgumus. Viena tokių priemonių – Europos stabilumo mechanizmo (ESM) fondas, kuris šiuo metu siekia daugiau nei 430 mlrd. eurų.
ESM vadovas Pierre’as Gramegna pareiškė, kad šis fondas galėtų būti panaudotas ne tik ekonominėms krizėms spręsti, bet ir kaip finansinė pagalba šalims, kurios didina išlaidas gynybai.
Jo teigimu, tokios paskolos būtų skirtos šalims, kurios yra finansiškai stabilios, tačiau susiduria su išaugusiu biudžeto spaudimu dėl gynybos išlaidų – ypač mažesnėms euro zonos valstybėms.
Svarbu tai, kad paskolos nebūtų susietos su griežtomis ekonominėmis reformomis, taip siekiant išvengti stigmos, dažnai lydinčios kreipimąsi dėl pagalbos į euro zonos fondą.
„Šiandien svarbu išnaudoti visą ESM potencialą, ypač atsižvelgiant į geopolitinę įtampą ir augančias gynybos sąnaudas,“ – sakė Gramegna.
Iš krizės fondo – į gynybos finansavimą
Europos stabilumo mechanizmas buvo sukurtas euro zonos skolų krizės metu siekiant padėti valstybėms, pavyzdžiui, Graikijai, išvengti finansinio kolapso. Šiandien fondas laikomas mažai naudojama, bet strategiškai svarbia priemone. Gramegna mano, kad fondas galėtų tapti gynybos paramos linija, panašiai kaip per COVID-19 pandemiją, kai iki 240 mlrd. eurų buvo rezervuota sveikatos sektoriui – nors galų gale paskolos nebuvo išnaudotos.
Pasak Gramegnos, gynybai skirtas finansavimas galėtų būti teikiamas per vadinamąsias „prevencines kreditines linijas“, o sąlygos būtų švelnesnės nei įprastai. Svarbiausia – užtikrinti, kad lėšos būtų skirtos tik gynybos tikslams, o ne bendrai ekonomikai pertvarkyti.
„Turime iš naujo atrasti šio instrumento galimybes. Tai nebūtų susieta su struktūrinėmis reformomis – tik su gynybos finansavimu,“ – pabrėžė jis.
Baltijos šalims – naujos galimybės
Gramegnos teigimu, parama galėtų būti teikiama kolektyviai – kad šalys kartu kreiptųsi dėl paskolų ir taip sumažintų politinę bei reputacinę riziką. Tokia galimybė ypač aktuali Baltijos šalims – Lietuvai, Latvijai ir Estijai, kurios po Rusijos invazijos į Ukrainą beveik keturgubai padidino gynybos biudžetus.
Šios šalys jau pasinaudojo Europos Komisijos „SAFE“ paskolų schema, kuri leidžia pigiai skolintis rinkoje bendrai ES vardu. ESM mechanizmas veiktų panašiai – tačiau būtų skirtas tik euro zonos valstybėms, todėl tokios šalys kaip Lenkija, neturinčios euro, nebūtų įtrauktos.
Galiausiai, Gramegna pabrėžia, kad sprendimas turi ateiti iš pačių narių: „Impulsas turi kilti iš šalių narių. Šiandien svarbiausia – drąsiai žengti į priekį ir naudotis visomis turimomis galimybėmis stiprinti Europos saugumą.“