Švedijoje referendumas dėl prisijungimo prie euro zonos galėtų įvykti 2030 metais. Tai numatyta penktadienį paskelbtame dviejų itin skirtingų politinių jėgų – „Liberalų“ ir „Švedijos demokratų“ – susitarime.

„Liberalai“ laikomi labiausiai proeuropietiška politine jėga Švedijos parlamente. Tuo metu dešiniųjų pažiūrų „Švedijos demokratai“ tradiciškai nepalaiko valiutų integracijos Europos Sąjungoje.

Švedai apie euro įvedimą jau yra apsisprendę anksčiau: 2003 metais vykusiame referendume 55 proc. balsavusiųjų nepritarė kronos keitimui į eurą.

Euro tema į viešąją darbotvarkę sugrįžo šių metų pradžioje, kai parlamente surengta speciali diskusija. Finansų ministrė Elisabeth Svantesson iš valdančiosios centro dešinės „Nuosaikiųjų koalicinės partijos“ tuomet pranešė, kad bus rengiamas pranešimas apie euro įvedimo naudą.

Ji teigė, kad euras galėtų teigiamai paveikti Švedijos ekonomiką dėl pasaulyje augančio neapibrėžtumo, o tarp rizikų įvardijo Rusijos agresiją ir JAV prekybinę konfrontaciją su Europos Sąjunga.

2025 metais Švedijos centrinės statistikos institucijos atlikta apklausa parodė, kad 32 proc. gyventojų pasisako už euro įvedimą, 49 proc. tam nepritaria, o 18 proc. neturėjo nuomonės. Pastaraisiais metais euro šalininkų skaičius augo, silpnėjant kronos vertei euro atžvilgiu.

Dėl to didėjo atostogų išlaidos ir brango iš Europos Sąjungos importuojamos prekės. Kitaip buvo 2012 metais, euro zoną krečiant krizei: tuomet euro priešininkų buvo daugiau nei 80 proc., o palaikančiųjų – tik 12 proc.

„Liberalai“ ir „Švedijos demokratai“ penktadienį susitarė ir dėl dar 14 klausimų, įskaitant galimybę ateityje kartu dalyvauti koalicinėje vyriausybėje. Toks žingsnis, atsižvelgiant į šių partijų programinius skirtumus, Švedijoje vertinamas kaip precedentas. Po šio sprendimo dalis „Liberalų“ aktyvistų pareiškė ketinantys pasitraukti iš partijos.

Švedijoje parlamento rinkimai vyks rugsėjo pradžioje. Jų rezultatas gali tapti lemiamu veiksniu, ar planuojamas referendumas dėl euro iš tiesų bus surengtas.