Vengrija gali atsisakyti forinto: euro įvedimas galėtų būti tikėtinas jau iki 2030-ųjų
Vengrijoje vėl įsiplieskė diskusija dėl euro įvedimo. Opozicinės partijos TISZA atstovas ir patarėjas Andrasas Karmanas teigia, kad šalis galėtų sukurti sąlygas prisijungti prie euro zonos iki 2030 metų, o palankiomis aplinkybėmis ir anksčiau.
Jo teigimu, bendros valiutos įvedimas būtų vienas iš būdų mažinti infliacijos lūkesčius ir suteikti daugiau stabilumo valiutų kursui. Vengrijoje šiuo metu naudojamas forintas, o jo svyravimai pastaraisiais metais tapo reikšmingu veiksniu tiek vartotojams, tiek verslui.
„Mūsų tikslas yra iki 2030 metų sukurti sąlygas, kurios leistų priimti teigiamą sprendimą dėl euro įvedimo, o neatmetama, kad tai pavyktų padaryti ir anksčiau“, – sakė Andrasas Karmanas.
Kartu jis pabrėžė, kad 2030 metai nėra oficialiai patvirtinta galutinė data. Pasak patarėjo, svarbiausia būtų realiai įvykdyti ekonominius kriterijus, kuriuos Europos Sąjunga taiko šalims kandidatėms į euro zoną.
Ko reikalauja euro zonos kriterijai?
Norint įsivesti eurą, valstybė privalo atitikti vadinamuosius Mastrichto kriterijus: užtikrinti kainų stabilumą, tvarias viešąsias finansų ribas, stabilų valiutos kursą ir palūkanų normų konvergenciją. Praktikoje tai reiškia, kad valdžia turi suvaldyti infliaciją ir biudžeto deficitą, o skolos lygis negali tapti ilgalaike rizika.
Viešojoje erdvėje nuskambėjo ir vertinimas, kad šiuo metu Vengrija nė vieno iš reikiamų kriterijų pilnai neatitinka. Dėl to bet kokios kalbos apie terminus kol kas labiau primena politinę kryptį, o ne konkretų įsipareigojimą su aiškiu grafiku.
Susitikimas su centriniu banku
Pranešta, kad Andrasas Karmanas susitiko su Vengrijos centrinio banko vadovu Mihalyu Varga. Po pokalbio esą sutarta, kad euro įvedimas teoriškai galėtų sumažinti infliacijos lūkesčius ir padėti užtikrinti labiau prognozuojamą valiutų kursų dinamiką.
Ekonomistai dažnai pabrėžia, kad euro įvedimas gali sumažinti valiutos riziką, ypač importuojančiam verslui ar turintiems įsipareigojimų užsienio valiuta. Tačiau kartu tai reiškia ir griežtesnę fiskalinę discipliną bei mažesnę nacionalinės pinigų politikos laisvę, nes palūkanų normų sprendimai būtų priimami euro zonos lygiu.
Tekste taip pat primenama, kad TISZA laimėjo parlamento rinkimus ir užsitikrino konstitucinę daugumą. Tai reikštų, kad partija, jei pasirinktų euro kryptį kaip prioritetą, turėtų daugiau politinių svertų keisti ekonominę politiką ir teisės aktus.
Vis dėlto iki realių sprendimų dar toli: euro įvedimas paprastai yra ne vien politinis pareiškimas, o ilgas procesas, kuriame svarbiausia ne data, o patikimai pasiekti ir išlaikyti reikiamus makroekonominius rodiklius.
