Kai vanduo tampa prabanga: šios moters kasdienybė šokiruoja net skeptikus

Paskelbė Karolina Žukaitė
3 min. skaitymo
Namas. Pexels nuotr.

Jauna kanadietė atvirai papasakojo, ką tenka daryti, kad jos atokiame, nuo infrastruktūros atjungtame būste netrūktų šviežio vandens.

Nors energijos gamybos technologijos pastaraisiais metais gerokai pažengė į priekį, vandens klausimas daugeliui žmonių, siekiančių gyventi „off-grid“ principu, vis dar išlieka vienu didžiausių iššūkių. Savarankiškas gyvenimas reiškia ne tik romantiką ir laisvės pojūtį, bet ir kasdienes praktines užduotis, kurioms reikia laiko bei pastangų.

Pasaulyje vis labiau nerimaujama dėl natūralių vandens išteklių senkimo. Skaičiuojama, kad maždaug 70 proc. didžiųjų pasaulio vandeningųjų sluoksnių ilgą laiką fiksuojamas vandens lygio mažėjimas, nes kasdieniams poreikiams vandens reikia vis daugiau.

Problemą dar labiau aštrina garavimas: kylant temperatūrai tirpsta ledynai, o dirvožemio drėgmė išgaruoja greičiau, nei buvo tikėtasi. Dėl klimato kaitos kai kuriuose regionuose vandens balansas tarsi apsivertė: drėgnose vietovėse daugėja potvynių, o sausesni planetos regionai kasmet dar labiau išsausėja.

Dažnai norisi ieškoti vienos priežasties, tačiau realybė sudėtingesnė – prie dabartinių klimato problemų vienaip ar kitaip prisideda daugelis. Nuo 1990 metų turtingiausi pasaulio žmonės siejami su maždaug dviem trečdaliais papildomos šilumos, šildančios planetą, o turtingiausias 1 proc. išmeta net 26 kartus daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei tarptautinis vidurkis.

Klimato kaita kelia grėsmę ir pakrančių turtui: skaičiuojama, kad dėl jūros lygio kilimo rizikos zonoje gali atsidurti 2–5 trln. JAV dolerių vertės pakrančių turtas. Be to, ekstremalūs orai trikdo tiekimo grandines, nes tampa sudėtinga ar net neįmanoma laiku gabenti prekes.

Šiame brangstančiame pasaulyje viena „TikTok“ naudotoja, gyvenanti Jukono dykumoje, parodė, kad atsijungti nuo centralizuotų tinklų įmanoma. „TikTok“ platformoje ji žinoma kaip „@erynupnorth“ – jauna kanadietė, įsikūrusi mažame, bet jaukiame namelyje atokioje vietovėje.

Pagrindinis jos energijos šaltinis – saulės baterijos. Jos įkrauna akumuliatorių banką, kuris leidžia naudotis elektra ir tuomet, kai saulė nešviečia. Įrengtas inverteris nuolatinę srovę paverčia kintamąja, kad būtų galima naudoti įprastus buitinius prietaisus.

Šilumai ji naudoja malkomis kūrenamą krosnelę, o maisto gamybai ir šaldytuvui – propaną. Tačiau išskirtinumas tas, kad nuo centralizuoto tiekimo atjungta ne tik elektra, bet ir vanduo.

Buitinėms atliekoms tvarkyti moteris naudoja kompostuojamą tualetą, kuriam nereikia nei tradicinės kanalizacijos, nei septiko. Vis dėlto vanduo jos kasdienybėje reikalauja daugiausia papildomų veiksmų.

Norėdama pasirūpinti vandens atsargomis, ji nedidele valtimi nuplaukia į netoliese esančio ežero vidurį. Ten paima vandens iš gilesnių vietų, o vėliau jį apdoroja ir filtruoja, kad būtų saugu gerti ir naudoti kasdieniams poreikiams.

Taip ji demonstruoja, kad, pasitelkus efektyvias saulės baterijas ir užsitikrinus vandens šaltinį, įmanoma gyventi paprastai ir visiškai nepriklausomai nuo nacionalinių elektros bei vandens tiekimo sistemų.

Dalintis šiuo straipsniu
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *