Lietuvos SVV sektorius sudaro didelę dalį šalies verslo, tačiau augimas dažnai sustoja pradiniame lygmenyje, nes pritrūksta laiko, kompetencijų ar finansinių galimybių pokyčiams.

Reaguodama į šią spragą, Inovacijų agentūra pradeda ilgalaikį projektą „InoMokymai“, kuriuo iki 2029 m. rugpjūčio planuoja nemokamai apmokyti daugiau nei 1 500 įmonių ir beveik 20 000 darbuotojų.

Pastarojo laikotarpio duomenimis Lietuvoje veikia beveik 120 tūkst. Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) sektoriaus įmonių, sudarančių net 99,6 proc. visų šalies verslų. SVV įmonės sukuria daugiau nei pusę šalies bendrojo vidaus produkto, generuoja apie 100 mlrd. eurų apyvartą, o darbo suteikia daugiau kaip 720 tūkst. žmonių.

Nors skaičiai įspūdingi, didžioji šio sektoriaus dalis – labai mažos įmonės. Duomenys rodo, kad net 84 proc. SVV sudarė mikro įmonės, turinčios iki devynių darbuotojų. Tuo tarpu mažos įmonės sudarė 13,1 proc., o vidutinės – vos 2,6 proc.

„Tokia struktūra reiškia, kad dauguma įmonių startuoja su labai ribotais resursais. Mikro versle augimo slenkstis dažniausiai yra ne idėjos, o įgyvendinimas. Kai trūksta laiko, kompetencijų ir aiškių procesų, įmonė įsisuka į kasdienius darbus ir neišnaudoja galimybių sistemingai plėstis”, – sako Inovacijų agentūros Pažangos departamento direktorė Patricija Reut.

Augimas dažnai stringa jau pradiniame etape. Daugiau nei 70 proc. naujų įmonių startuoja kaip mikro verslai, o per penkerius metus į mažų ar vidutinių įmonių kategoriją pereina tik 4–7 proc.

Ribotas finansavimas augimui

Tarptautiniai tyrimai rodo, kad vienas pagrindinių veiksnių, padedančių mikro ir mažoms įmonėms ištrūkti iš lėto augimo ciklo yra inovacijų diegimas.

„Įsitraukimas į inovatyvias veiklas įmonėje yra būdas strategiškai telkti dėmesį į ateitį ir veiksmingai įgyvendinti viziją bei tikslus, užsitikrinant ilgalaikį konkurencinį pranašumą rinkoje“, – teigia Patricija Reut.

Vis dėlto inovacijų diegimas nėra paprastas procesas – tam reikia žinių, laiko ir finansinių išteklių. Daugumai labai mažų, mažų ir vidutinių Lietuvos įmonių (MVĮ) tai tampa rimtu iššūkiu.

Viena iš pagrindinių kliūčių – ribotas finansavimas, kuris mažina galimybes investuoti į inovacinius sprendimus. Pastarųjų metų duomenimis, net trečdalis verslo paskolų paraiškų buvo atmestos, o 17 proc. įmonių teigė, kad paskolos joms nepasiekiamos.

Neatsitiktinai Lietuvoje verslo investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) sudaro vos 0,2 proc. pridėtinės vertės – gerokai mažiau nei ES vidurkis.

Inovacijos prasideda nuo žmogaus

Tačiau vien finansavimo nepakanka. Net ir turėdamos lėšų, įmonės dažnai delsia imtis pokyčių, nes trūksta žinių ir praktinių gebėjimų. Lietuvoje tęstinį profesinį mokymą darbuotojams suteikia 61,6 proc. įmonių, kuriose dirba 10 ar daugiau darbuotojų, tačiau 1 000 darbo valandų tenka tik 3,1 mokymų valandos, kai ES vidurkis siekia 6,4 valandos.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija 2025 m. pažymi, kad, nors Lietuvos skaitmeninė infrastruktūra vertinama kaip stipri, sprendimų pritaikymas versle vis dar ribotas, beveik 80 proc. įmonių turi žemą arba labai žemą skaitmenizacijos lygį.

Skaitmeninio dešimtmečio šalies ataskaitoje taip pat nurodoma, kad bent bazinį skaitmeninio intensyvumo lygį pasiekia tik apie 60 proc. Lietuvos SVV.  Panaši riba matoma ir gyventojų pusėje. Bent bazinius skaitmeninius įgūdžius turi tik apie pusė visuomenės.

„Nors technologijos yra būtinos, jų vertė šiuolaikiniame versle atsiskleidžia tik tuomet, kai žmonės sugeba jas pritaikyti, optimizuoti ir skleisti organizacijų viduje. Todėl vadovų lyderystė ir naujai diegiama kultūra, kuri toleruoja idėjas, eksperimentavimą ir bandymus iš naujo, yra kertinė sąlyga tvariai inovacijų vertei sukurti.“– pabrėžia Patricija Reut.

Žinios – inovacijų diegimo pagrindas

Įmonei pasiryžus keistis ir augti, dažniausiai pritrūksta ne noro, o praktinių įgūdžių. Be vadovų kompetencijų, procesų disciplinos ir komandos pasirengimo net geras sprendimas gali likti vienkartiniu bandymu.

Šią spragą Inovacijų agentūra sieja su poreikiu sistemingai stiprinti MVĮ valdymo ir praktinius gebėjimus. Šiam tikslui pasiekti įgyvendinamas projektas „InoMokymai“, kurį iki 2029 m. rugpjūčio agentūra įgyvendins kartu su Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos inovacijų centru, Vytauto Didžiojo universitetu ir Vilniaus Gedimino technikos universitetu.

Projektas bendrai finansuojamas ES fondų lėšomis, jo bendras biudžetas siekia 11,25 mln. eurų. Programa apima visą Lietuvą, o biudžetas planuojamas pagal du regionus: Sostinės regioną (Vilniaus apskritis) ir Vidurio bei vakarų Lietuvos regioną (visa likusi Lietuva). Atitinkamai Sostinės regionui numatyta 7,5 mln. eurų, o Vidurio bei vakarų Lietuvos regionui, 3,75 mln. eurų.

Agentūra nurodo, kad „InoMokymai“ daug dėmesio skiria vadybos ir valdymo įgūdžiams. Mokymai apima inovacijų strategiją, procesus, skaitmenizaciją, kultūrą ir lyderystę. Projektas suteiks galimybę nemokamai mokytis beveik 20 000 darbuotojų iš daugiau nei 1 500 įmonių.

„InoMokymai“ numatyti kaip ilgalaikė, nuosekliai struktūruota programa, orientuota į praktines žinias. Iniciatyva apima ne tik mokymus, bet ir ekspertų pagalbą įmonėms rengiantis inovacijų projektams ir juos įgyvendinant, taip pat patyrimines stažuotes, skirtas susipažinti su pažangiausiais užsienio  įmonių sprendimais.

„InoMokymai“ nėra izoliuota iniciatyva. Inovacijų agentūra jau kelerius metus vykdo programą „Spiečius“, tai regioninių bendradarbystės centrų tinklas, kuriame pradedantis verslas gali iki 18 mėnesių nemokamai naudotis paslaugų paketu. Agentūros 2024 m. veiklos ataskaitoje nurodoma, kad „Spiečiaus“ inkubavimo paketu pasinaudojusių verslų apyvarta augo daugiau nei 16 proc., palyginti su panašiomis įmonėmis rinkoje.