Prancūzija yra pasirengusi padėti lydėti laivus per Hormūzo sąsiaurį, tačiau tik tada, kai padėtis „aprims“, antradienį pareiškė šalies prezidentas Emmanuelis Macronas.
Šie jo komentarai pasirodė po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareikalavo, kad sąjungininkės padėtų užtikrinti saugumą šiame vandens kelyje, kurį Iranas faktiškai užblokavo, atsakydamas į vasario 28 d. JAV ir Izraelio pradėtą karą.
Nuo tada, kai Iranas pradėjo pulti laivus šiame svarbiame vandens kelyje ir visoje Persijos įlankoje leisti vieną raketų bei dronų seriją po kitos, naftos kainos pasaulyje šoktelėjo 40-50 procentų.
„Mes nesame šio konflikto šalis, todėl dabartinėmis aplinkybėmis Prancūzija niekada nedalyvaus operacijose, kurių tikslas – atverti ar išlaisvinti Hormūzo sąsiaurį“, – sakė E. Macronas.
„Tačiau esame įsitikinę, kad kai padėtis šiek tiek aprims… būsime pasirengę kartu su kitomis šalimis prisiimti atsakomybę už palydos sistemą.“
Taip pat skaitykite:
D. Trumpas kritikavo vangią operacijai, kuria būtų siekiama atverti sąsiaurį, per kurį paprastai gabenama penktadalis pasaulio naftos atsargų, besipriešinančių sąjungininkų reakciją.
JAV lyderis sekmadienį laikraščiui „Financial Times“ pasakė, kad NATO karinio aljanso lauktų „labai bloga“ ateitis, jeigu jo nariai atsisakytų jam padėti.
Tuo tarpu Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris pareiškė, kad Londonas kartu su sąjungininkais stengiasi parengti „įgyvendinamą“ planą kaip atidaryti sąsiaurį, tačiau NATO misijos galimybę atmetė, o Vokietijos pareigūnai taip pat pažymėjo, kad „nuo pat pradžių buvo aišku, jog šis karas nėra NATO reikalas“.
Japonija, Australija, Lenkija, Ispanija, Graikija ir Švedija taip pat atsiribojo nuo galimybės siųsti į Hormūzo sąsiaurį savo karines pajėgas.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
Taip pat skaitykite:
