Vien tik tiekimo priemonių nepakaks sušvelninti „didžiausio tiekimo sutrikimo pasaulinės naftos rinkos istorijoje“, kurį lydi eskaluojantis konfliktas Artimuosiuose Rytuose, penktadienį perspėjo Tarptautinė energetikos agentūra.

Agentūra pabrėžia, kad nelaukiant, kol sutrikdyta gavyba atsistatys, spaudimą vartotojams ir kainoms galima sumažinti mažinant paklausą. Pasak jos, tai padėtų greičiau stabilizuoti kainas ir palengvintų naštą gyventojams.

Tarptautinė energetikos agentūra nurodo, kad reikšmingą poveikį galėtų turėti keli kasdieniai sprendimai: mažesnis kelių ir oro transporto naudojimas, darbas iš namų, kai tai įmanoma, taip pat perėjimas prie elektrinio maisto gaminimo.

Padidėjusi geopolitinė rizika išgąsdino rinkas: brango ne tik žalia nafta, bet ir perdirbti produktai, tokie kaip dyzelinas ar reaktyviniai degalai. Tai tiesiogiai atsiliepia transporto, logistikos sąnaudoms ir galutinėms vartotojų kainoms.

Nurodoma, kad naftos kainos nuo JAV ir Irano karo pradžios vasario 28 d. buvo pašokusios daugiau kaip 40 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2022 m., nes tiekimas smarkiai sutriko, daugiausia dėl faktiško Hormūzo sąsiaurio uždarymo.

Hormūzo sąsiauris – siauras jūrinis koridorius prie Irano krantų, jungiantis Persijos įlanką ir Omano įlanką. Įprastai per jį pervežama maždaug penktadalis pasaulio naftos suvartojimo.

Valstybės jau pradėjo naudoti strategines naftos atsargas – planuojama į rinką išleisti šimtus milijonų barelių. „Tarptautinė energetikos agentūra“ praėjusią savaitę sutarė išleisti 400 mln. barelių naftos, siekiant sušvelninti karo sukelto tiekimo sutrikimo padarinius. Tai – didžiausias toks veiksmas organizacijos istorijoje, tačiau konkretaus grafiko, kada atsargos pasieks rinką, nebuvo pateikta.

Naftos paklausos mažinimas

Nors politikos formuotojai ir toliau sprendžia tiekimo sutrikimų klausimus, koordinuotos pastangos mažinti vartojimą, agentūros vertinimu, galėtų suteikti greičiausią palengvėjimą.

„Paklausos mažinimas yra kritinė ir skubi priemonė, padedanti sumažinti spaudimą vartotojams, gerinant įperkamumą ir stiprinant energetinį saugumą“, – teigiama Tarptautinės energetikos agentūros penktadienį paskelbtame vertinime, kuriame išdėstytas priemonių rinkinys namų ūkiams ir verslui.

Tarp didžiausią poveikį turinčių žingsnių įvardijami nuotolinio darbo skatinimas, kai tai įmanoma, dažnesnis važiavimas kartu, aktyvesnis viešojo transporto naudojimas ir nebūtinų skrydžių atsisakymas.

Agentūra pažymi, kad priemonės pirmiausia orientuotos į kelių transportą, kuris sudaro apie 45 proc. pasaulinės naftos paklausos.

Darbas iš namų mažintų degalų poreikį kelionėms į darbą ir atgal. Papildomai prie mažesnio vartojimo galėtų prisidėti ir mažesni greičio limitai, perėjimas nuo nuosavų automobilių prie viešojo transporto, taip pat kaitaliojama privačių automobilių įvažiavimo į miestus tvarka. Tokie sprendimai, pasak agentūros, mažintų spūstis ir degalų sąnaudas.

Taip pat siūloma suskystintųjų naftos dujų naudojimą labiau nukreipti nuo transporto į esmines sritis, pavyzdžiui, maisto gaminimą, kad kainų spaudimas būtų mažesnis. Kartu rekomenduojama rinktis alternatyvius švaraus maisto gaminimo sprendimus, mažinančius priklausomybę nuo šių dujų.

Mokesčiai

Valstybės, siekdamos sumažinti spaudimą vartotojams ir išvengti staigaus degalų kainų šuolio, galinčio dar labiau didinti infliaciją, svarsto ir fiskalines priemones.

Skelbiama, kad Ispanija planuoja sumažinti pridėtinės vertės mokestį degalams iki 10 proc. nuo 21 proc. Taip pat, remiantis pranešimais, ketinama panaikinti 5 proc. mokestį elektrai.

Italija trečiadienį sumažino degalų akcizus, o Vokietijos finansų ministerija teigia nagrinėjanti būdus, kaip apsaugoti vartotojus nuo kylančių kainų, įskaitant galimą netikėto pelno mokestį naftos bendrovėms.

Penktadienio rytą tarptautiniai „Brent“ ateities sandoriai, kurių pristatymas numatytas gegužę, brango 1,3 proc. iki 109,93 JAV dolerio už barelį, o JAV „West Texas Intermediate“ ateities sandoriai su balandžio pristatymu buvo beveik nepakitę – 96,20 JAV dolerio.