Labai aiškus signalas Maskvai: Europa nusigręžia nuo rusiškų dujų visam laikui

Paskelbė Karolina Žukaitė
2 min. skaitymo

Europos Sąjunga neketina atsitraukti nuo draudimo importuoti rusišką iškastinį kurą ir nesiruošia lėtinti perėjimo prie atsinaujinančios energetikos, net ir dėl karo Irane kylant energijos kainoms, antradienį pareiškė už energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Danas Jørgensenas.

Diskusijoje „POLITICO“ renginyje „Competitive Europe Summit“ jis pabrėžė, kad grįžti prie ankstesnės priklausomybės neįmanoma.

„Kelio atgal į priklausomybę nuo rusiškos energijos nėra. Neturėtume daugiau niekada importuoti nė vienos molekulės“, – sakė D. Jørgensenas.

Europos Komisijos narys teigė, kad Europa pernelyg ilgai netiesiogiai finansavo Rusijos karą prieš Ukrainą, pirkdama rusiškus energijos išteklius. Pasak jo, Rusija šia priklausomybe naudojosi kaip spaudimo priemone.

„Rusija šantažavo valstybes nares… Jie pavertė energiją ginklu prieš mus“, – kalbėjo D. Jørgensenas.

Jo pasisakymai nuskambėjo tuo metu, kai dalis ES lyderių ragina peržiūrėti Bendrijos santykį su Rusija. Tokios idėjos gali apsunkinti istorinį ES planą galutinai atsisakyti rusiškų dujų. Europos Komisija vėliau šiais metais ketina pasiūlyti panašų draudimą ir rusiškai naftai.

Tarp ryškiausių raginimų atnaujinti prekybą su Rusija minimas Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas, kvietęs ES sustabdyti sankcijas Maskvai. Tuo metu Belgijos ministras pirmininkas Bartas de Weveris yra teigęs, kad ES turėtų derėtis su Rusija, kad ateityje būtų galima „susigrąžinti prieigą prie pigios energijos“.

D. Jørgensenas tvirtino, kad dabartinė ES padėtis yra gerokai tvirtesnė nei 2022 metų energetikos krizės laikotarpiu, kai Rusija tiekė maždaug 45 proc. Bendrijos dujų. Nuo tada ši priklausomybė, pasak jo, smarkiai sumažėjo ir siekia apie 10 proc.

„Buvome labai pažeidžiami ir daugiau niekada nenorime atsidurti tokioje pažeidžiamoje situacijoje“, – pabrėžė jis.

Nors D. Jørgensenas pripažino, kad dalyje šalių stiprėja politinė reakcija į klimato politikos taisykles ir kad trumpuoju laikotarpiu reikia paramos namų ūkiams bei pramonei, jis tikino, jog parama atsinaujinančiai energetikai išlieka didelė.

„Europoje iš esmės nėra diskusijos, ar mums reikia daugiau atsinaujinančių išteklių ir ar turime atsitraukti nuo šios priklausomybės“, – sakė jis.

Pastarosiomis savaitėmis ES valstybės narės nerimauja dėl atkakliai aukštų energijos kainų ir naujo karo Artimuosiuose Rytuose, galinčio trikdyti naftos bei dujų tiekimą.

Dalintis šiuo straipsniu
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *