Pastaruoju metu internete plinta nauja sukčiavimo schema, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodo visiškai nekalta. Žmonės įprastai jungiasi prie bankų ar valstybinių institucijų per paieškos sistemas, tačiau būtent čia jų ir tyko pavojus.

Įvedus, pavyzdžiui, banko ar „Sodros“ pavadinimą, dažnas tiesiog paspaudžia pirmą pasitaikiusią nuorodą. Tai atrodo patogu ir greita, tačiau būtent tokį įprotį išnaudoja sukčiai. Jie sukuria apgaulingas svetaines, kurios paieškos rezultatuose gali būti rodomos aukščiau nei tikrosios.

Blogiausia tai, kad vartotojas dažnai net nesupranta patekęs į klastotę. Vos suvedus prisijungimo duomenis, jie akimirksniu atsiduria sukčių rankose. Toliau viskas vyksta labai greitai ir gali būti perimamos paskyros, inicijuojami mokėjimai ar net ištuštinamos sąskaitos.

Sukčiai pasitelkia paieškos sistemas

Kaip pasakoja „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas Mindaugas Kutkaitis, ši schema remiasi paprastu principu. Sukčiai perka populiarius raktažodžius, susijusius su bankais ar institucijomis, ir taip iškelia savo puslapius į viršų paieškoje.

Žmogus mato pažįstamą pavadinimą, spaudžia nuorodą ir patenka į vizualiai beveik identišką svetainę. Skirtumai dažniausiai slypi tik smulkmenose, kurių daugelis net nepastebi.

Statistika rodo, kad problema yra didžiulė. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro duomenimis, vien per kovą kasdien buvo fiksuojama apie 59 tūkst. bandymų pasiekti užblokuotas kenksmingas svetaines. Tai reiškia, kad tūkstančiai žmonių kasdien rizikuoja pakliūti į spąstus.

Netikros svetainės – beveik neatskiriamos

Didžiausia problema ta, kad šiuolaikinės klastotės atrodo itin profesionaliai. Jose naudojami tikri logotipai, spalvos, net tekstai nukopijuoti iš originalių puslapių.

Dėl to net patyrę interneto vartotojai gali būti suklaidinti. Vis dėlto yra vienas esminis dalykas, kuris išduoda apgaulę – interneto adresas.

Dažnai jis būna ilgesnis, su papildomais žodžiais ar simboliais. Pavyzdžiui, vietoj oficialaus adreso gali atsirasti kažkas panašaus į „bank-login-secure123.com“. Tokie pavadinimai turėtų iš karto kelti įtarimą.

Svarbus ir saugus ryšys – adresas turėtų prasidėti „https://“, o naršyklėje matytis užrakto simbolis. Tačiau net ir tai nebėra šimtaprocentinė apsauga, todėl vien šiuo ženklu pasikliauti negalima.

Taikosi ne tik į bankus

Sukčiai neapsiriboja vien finansų įstaigomis. Klastojamos ir kitų svarbių paslaugų svetainės, nuo draudimo bendrovių iki valstybinių institucijų ar komunalinių paslaugų tiekėjų.

Dažnai pasirenkamos tos platformos, per kurias galima prisijungti prie banko ar atlikti mokėjimus. Tai reiškia, kad pavojus gali tykoti net ir ten, kur mažiausiai tikitės.

Žmonės, patys to nepastebėdami, suveda savo duomenis, o sukčiai tuo metu jau veikia – prisijungia prie paskyrų, inicijuoja operacijas ir perima kontrolę.

Kaip apsisaugoti nuo apgaulės?

Svarbiausia taisyklė yra neskubėti. Jei kyla bent menkiausia abejonė, geriau sustoti ir patikrinti. Prisijungti prie banko ar kitos svarbios sistemos reikėtų tik per oficialų adresą, kurį įvedate patys arba esate išsisaugoję.

Taip pat verta labai atidžiai peržiūrėti nuorodą. Jei ji atrodo įtartina, turi papildomų simbolių ar neatitinka įprasto pavadinimo, geriau jos vengti.

Naršyklėse esančios saugumo funkcijos taip pat gali padėti – jos įspėja apie įtartinas svetaines. Nors tai nėra absoliuti apsauga, tačiau gali tapti papildomu saugumo sluoksniu.

Jei vis dėlto nutiko taip, kad duomenis suvedėte netikroje svetainėje, svarbiausia reaguoti kuo greičiau. Reikia nedelsiant susisiekti su banku, pakeisti slaptažodžius ir imtis visų įmanomų apsaugos priemonių.

Šiandien sukčiai veikia greitai ir tiksliai, todėl atsargumas internete tampa ne pasirinkimu, o būtinybe. Kartais viena sekundė neatidumo gali kainuoti labai brangiai.