Europos Sąjungos ir Australijos laisvosios prekybos susitarimas gali iškreipti konkurencijos sąlygas bendrojoje ES rinkoje ir tiesiogiai paveikti jautrių žemės ūkio sektorių pelningumą, perspėja gamintojų organizacijos. Sutartyje numatoma, kad Europos rinka labiau atsivers produkcijai iš Australijos, o jautriems produktams bus taikomi riboti kiekiai su mažesniais arba nuliniais muitais.

Pranešama, kad derybas dėl susitarimo ES ir Australija baigė antradienį. Sutartis numato muitų panaikinimą daliai pagrindinių žemės ūkio produktų, eksportuojamų iš ES į Australiją, įskaitant sūrius, mėsos gaminius, vyną ir putojantį vyną, kai kuriuos vaisius ir daržoves, šokoladą bei konditerijos gaminius.

Tuo pat metu Europos rinka turėtų atsiverti australietiškai produkcijai. Jautrių produktų – tokių kaip jautiena, aviena, cukrus ar ryžiai – atveju numatyti riboti kiekiai, kuriems būtų taikomi mažesni arba nuliniai muitai.

ES ir Australija taip pat sutarė, kad jautienos importo kvota sudarys 30 600 tonų.

„Atsižvelgiant į tai, kad derybos dėl prekybos susitarimo baigtos, organizacijos, atstovaujančios sektoriui, nurodo reikšmingas rizikas rinkos veikimui ir konkurencijos sąlygoms Europos Sąjungoje“, – teigiama „Lenkijos mėsinių galvijų augintojų asociacijos“ ir „Lenkijos tvarios jautienos platformos“ pozicijoje.

Organizacijos pabrėžia, kad sektorius yra ryškiai orientuotas į eksportą: apie 80 proc. šalies produkcijos parduodama užsienyje, o jautienos produktų eksporto vertė viršija 3,2 mlrd. eurų per metus. 2025 m. bendras eksportas perkopė 360 tūkst. tonų, iš jų 75 proc. buvo realizuota ES rinkoje.

„Tai reiškia, kad kiekvienas konkurencijos sąlygų pasikeitimas ES rinkoje tiesiogiai veikia gamybos pelningumą ūkiuose“, – akcentuoja gamintojų atstovai.

Jų teigimu, į ES dažniausiai eksportuojamos didžiausią pridėtinę vertę turinčios jautienos dalys, pavyzdžiui, antrekotas, rostbifas ar išpjova. Būtent šiuose segmentuose importo augimas iš Australijos reikštų tiesioginę konkurenciją pelningiausioje rinkos dalyje.

Organizacijos taip pat atkreipia dėmesį, kad sektoriaus plėtra vis labiau remiasi ekspansija į ne ES rinkas, ypač Azijoje. Tai – reiklūs, tačiau didelę pridėtinę vertę ir stabilesnius prekybinius ryšius siūlantys regionai. Būtent ten, pasak jų, konkurencija su Australija – viena didžiausių jautienos eksportuotojų pasaulyje – yra tiesioginė.

Todėl, kaip teigiama, susitarimo pasekmės neapsiribos vien ES rinka – jos gali paveikti ir gamintojų konkurencingumą pasauliniu mastu.

„Europos Komisijos argumentas apie ribotą importo mastą, pateikiamas kaip dalis viso ES jautienos suvartojimo, neatskleidžia realių rinkos padarinių. Jautienos gamyba ir prekyba veikia konkrečiuose kokybiniuose segmentuose, kuriuose net palyginti nedideli kiekiai gali sukelti reikšmingą kainų spaudimą“, – tvirtina organizacijos.

Jos pabrėžia, kad poveikį lems ne vien kvotos dydis, kuris, jų vertinimu, išauga daugiau nei tris kartus, bet ir skirtingos gamybos sąnaudos bei reguliacinė aplinka.

„ES rinkos atvėrimas produktams, gaminamiems kitokiomis sąnaudų ir reguliavimo sąlygomis, didina konkurencinę nelygybę“, – teigiama pozicijoje. Gamintojai taip pat pažymi, kad „abipusiškumo principas maisto gamyboje šiuo metu yra nepakankamai užtikrinamas“.

Pasak organizacijų, nepaisant deklaruojamų apsaugos mechanizmų, sutartyje numatytos priemonės – tarifinės kvotos ir jų laipsniškas taikymas – yra įprasti ES prekybos susitarimų elementai ir nesuteikia išskirtinės rinkos apsaugos.

„Kartu sutartyje nėra tiesioginių, privalomų apsaugos mechanizmų, o galimos apsaugos priemonės turėtų remtis instrumentais, kuriuos dar turėtų patvirtinti Europos Parlamentas ir ES Taryba“, – nurodoma dokumente.

Sektorius iš Europos Komisijos tikisi detalesnės analizės, kaip susitarimas paveiks atskirus jautienos rinkos segmentus, realiai įgyvendinamo abipusiškumo principo gamybos standartų srityje, užtikrintų vienodų konkurencijos sąlygų ES gamintojams ir veiksmingų, privalomų apsaugos mechanizmų.

Be to, gamintojai ragina didinti finansavimą Bendrajai žemės ūkio politikai, ypač intervencijoms, kurios stiprintų rizikingų sektorių konkurencingumą, taip pat svarsto atskiro „krizinio“ fondo sukūrimą sektoriams, kuriems galėtų neigiamai atsiliepti įsigaliojantys prekybos susitarimai.