„Europos Komisija“ ruošiasi pristatyti pasiūlymus dėl pokyčių ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje ETS. Šie planai rengiami reaguojant į ES lyderių prašymą, išsakytą 2026 m. kovo 19 d. viršūnių susitikime. Tarp svarstomų priemonių – nemokamų taršos leidimų prieinamumo klausimas ir papildomų leidimų išleidimas į rinką.
Planuojama, kad balandžio 1 d. numatomus ETS pakeitimus pristatys už klimatą atsakingas komisaras Wopke Hoekstra. Prieš viešą paskelbimą pasiūlymams dar turi pritarti visi ES komisarai – galutinis sprendimas turėtų būti priimtas kitos savaitės pradžioje.
Didesnio lankstumo ETS sistemoje siekė daugiau kaip 10 valstybių narių vadovai, tarp jų – Lenkija, Italija, Austrija, Belgija, Čekija, Vengrija ir Graikija. Šios šalys argumentuoja, kad lankstesnės taisyklės padėtų mažinti energijos kainas ir palengvintų investicijas į energetikos bei pramonės transformaciją. Viršūnių susitikimo išvadose taip pat įrašytas raginimas skubiai pateikti konkrečius veiksmus, kurie padėtų sumažinti elektros kainas ir suvaldyti pernelyg didelį trumpalaikį kainų svyravimą, ypač energijai imliuose sektoriuose.
Apie planuojamus sprendimus anksčiau kalbėjo ir „Europos Komisijos“ pirmininkė Ursula von der Leyen. Ji nurodė, kad tarp skubių priemonių būtų siūlomi du sprendimai, kurie galėtų duoti greitą, tačiau laikino pobūdžio efektą. Tai – emisijų intensyvumo rodiklių atnaujinimas, pagal kurį skiriami nemokami taršos leidimai ETS sistemoje, ir rinkos stabilumo rezervo stiprinimas. Pastarasis mechanizmas skirtas reguliuoti, kiek leidimų yra sistemoje.
Numatomos korekcijos turėtų lemti laipsnišką nemokamų CO2 emisijos leidimų mažinimą ir kartu – didesnę leidimų pasiūlą pardavimui. Tikimasi, kad didesnis leidimų kiekis rinkoje prisidėtų prie bendro energijos kainų mažėjimo. Pramonė jau kurį laiką pabrėžia aukštas energijos kainas, o situaciją dar labiau komplikavo įtampa ir konflikto eskalacija Artimuosiuose Rytuose.
Taip pat skaitykite:
Be trumpalaikių žingsnių, „Europos Komisija“ įpareigota iki liepos pateikti ir ilgalaikius pakeitimus direktyvai, kuri reglamentuoja ETS veikimą. Pasak U. von der Leyen, vienas iš tikslų – nustatyti realistiškesnį nemokamų leidimų atsisakymo grafiką. Pagal dabar galiojančias taisykles nemokami leidimai turėtų visiškai išnykti 2034 metais.
Nemokami CO2 taršos leidimai ETS sistemoje buvo įvesti kaip pereinamasis mechanizmas, skirtas apsaugoti Europos pramonės konkurencingumą. Dėl šio instrumento dalis įmonių gali išmesti į atmosferą nustatytą anglies dioksido kiekį neįsigydamos leidimų aukcionuose.
Po praėjusią savaitę vykusio viršūnių susitikimo U. von der Leyen taip pat pranešė, kad lyderiams pasiūlė steigti naują 30 mlrd. eurų vertės fondą „ETS Investment Booster“. Iš jo būtų finansuojami dekarbonizacijos projektai mažesnes pajamas gaunančiose šalyse. „Europos Komisijos“ pirmininkės teigimu, lėšos būtų surenkamos iš 400 mln. ETS taršos leidimų.
ETS sistema galioja nuo 2005 metų pradžios ir apima energetikos sektorių, energijai imlią pramonę, aviaciją bei jūrų transportą. Jos tikslas – mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas taikant rinkos principu veikiantį mechanizmą „nustatyk ribą ir prekiauk“. Tuo metu ETS2 turėtų pradėti veikti nuo 2028 metų ir apimti dar du sektorius: sausumos transportą ir statybų sritį.
