„Mūsų paslaugos esmė – įmonėms tiekti realią, fiziškai pagamintą vietinę atsinaujinančią elektrą, o ne vien popierinius kilmės garantijų (GO) sertifikatus“, – sako „Green Cloud“, vienas inovatyviausių Vengrijos energijos tiekėjų ir svarbus šalies žaliosios energetikos rinkos dalyvis.

Įmonės pagrindinis tikslas – pasiūlyti verslui mastelį didinančią ir komerciškai pagrįstą energijos strategiją. Inovatyvus hibridinis modelis leidžia atsinaujinančiai energijai realiu laiku derėti su vartotojų paklausa, kartu užtikrinant visišką tiekimo saugumą.

„Saulės elektrinėse pagaminta elektra (pavyzdžiui, „Szihalom“ elektrinėje – vienoje efektyviausių saulės elektrinių Europoje) integruojama į „E.ON“ balansavimo grupę, o prireikus papildoma iškastine energija“, – aiškino „Green Cloud“ vadovas László Pokol. Pasak jo, tokia struktūra leidžia klientams turėti patikimą 24/7 elektros tiekimą, derinant atsinaujinančius ir iškastinius šaltinius, tačiau kartu maksimaliai didinant tikros žaliosios energijos dalį ir vertę.

Per „Green Cloud“ platformą įmonių klientai gauna integruotą dekarbonizacijos paketą. Viena jo dalių – ilgalaikės elektros pirkimo sutartys (PPA), kai riziką prisiima „Green Cloud“, taip užtikrindama stabilesnes kainas ir didesnį prognozuojamumą. Įmonei pritaikoma, plečiama hibridinė energijos strategija grindžiama lanksčiais, moduliniais sprendimais, pritaikytais konkretiems poreikiams.

„Žalioji energija – ne tik prievolė. Tai ir verslo interesas, vertės šaltinis bei konkurencinis pranašumas įmonėms ir jų suinteresuotosioms šalims“, – kalbėdama apie ESG ir reguliacinius reikalavimus pabrėžia komercijos direktorė Ildikó Varga-Futó. „Tai ne „greenwashing“, o tikra, patikrinamai fiziškai pagaminta atsinaujinanti energija“, – priduria ji.

„Green Cloud“ portfelį daugiausia sudaro skirtinguose Vengrijos regionuose esančios saulės elektrinės. Viena svarbiausių įmonės nuorodų – 2024 m. Hevešo apskrityje, „Szihalom“ vietovėje, pradėjusi veikti 69 MWp galios saulės elektrinė. Jos metinė gamyba siekia 101,6 GWh, teritorija užima 86 hektarus, o elektrinėje veikia 104 550 saulės modulių.

„Technologiniu požiūriu „Szihalom“ elektrinė priklauso naujai kartai: ji pastatyta ant eilė po eilės optimizuotų, saulę sekančių konstrukcijų, kurios gali adaptyviai keisti modulių pasvirimą ir kryptį pagal realaus laiko orų duomenis, kartu mažinant audrų ir krušos rizikas“, – aiškino László Pokol.

„Green Cloud“ taip pat mini savo pavyzdinį projektą – saulės elektrinę „Hódmezővásárhely“ mieste. Tai viena pažangiausių šalies elektrinių, suprojektuota atlaikyti ekstremalias oro sąlygas: joje įrengta beveik 98 tūkst. saulės modulių, metinė gamybos apimtis siekia apie 105 GWh, o veikimą valdo dinaminė, prie orų prisitaikanti kontrolės sistema.

„2026 m. svarbiu etapu taps energijos kaupimo pajėgumų paleidimas „Hódmezővásárhely“ projekte – tai pavers objektą tikra hibridine elektrine“, – teigė László Pokol.

Kalbėdama apie iššūkius, su kuriais Vengrijos įmonės susiduria žaliosios transformacijos metu, „Green Cloud“ pirmiausia įvardija klaidingus įsitikinimus ir informacijos stoką.

„Daugelis vis dar mano, kad žalioji energija yra brangesnė arba mažiau patikima nei iškastiniu kuru paremta energija. Iš tiesų gerai sukonstruota PPA sutartis ilguoju laikotarpiu gali būti pigesnė ir labiau prognozuojama nei elektros pirkimas biržoje“, – aiškino komercijos direktorė Ildikó Varga-Futó.

Anot įmonės, iššūkiu tampa ir GO sertifikatų paplitimas: dalis bendrovių įsitikinusios, kad jų turėjimas reiškia įvykdytus žaliosios energijos reikalavimus, nors realiai jos nevartoja fiziškai pagamintos atsinaujinančios elektros. Griežtėjant ESG lūkesčiams, tai gali kelti vis didesnę riziką.

Geopolitiniai veiksniai taip pat reikšmingai paspartino įmonių žaliąją transformaciją Vengrijoje. Staigus energijos kainų šuolis 2021–2022 m. daugeliui stambių bendrovių energetinę nepriklausomybę pavertė strateginiu klausimu.

Vis dėlto motyvai, pasak László Pokol, šiandien yra sudėtingesni:

„Pirmoje vietoje – kainų stabilumo poreikis. Įmones į žaliąją energiją stumia ir tvarumo ataskaitų rengimo reikalavimai, o tarptautiniai pirkėjai tiekėjų audituose vis dažniau reikalauja naudoti atsinaujinančią energiją“, – vardijo „Green Cloud“, apibendrindama pagrindinius žaliosios transformacijos variklius.

Per pastaruosius trejus–ketverius metus įmonių paklausa žaliajai energijai Vengrijoje augo sparčiai, lygiagrečiai plečiantis ir Europos PPA rinkai.

„Dideli prekybos centrai ir mažmeninės prekybos tinklai (pavyzdžiui, „Westend“, „dm“) buvo vieni pirmųjų, kurie ėmėsi veiksmų dėl ESG lūkesčių ir vartotojų spaudimo. Bankai ir draudikai žaliąsias energijos sutartis sudaro kaip savo tvarumo strategijų dalį, tačiau ilgalaikis kainų stabilumas ypač patrauklus gamykloms ir pramonei, kur energijos poreikis nuolatinis ir didelis. Žinoma, negalima pamiršti ir technologijų sektoriaus bei duomenų centrų“, – nurodė „Green Cloud“.

Tuo pat metu Centrinės ir Rytų Europos PPA rinka vis dar vystosi, nors per pastaruosius dvejus metus matoma reikšminga pažanga. Regione pagal įmonių PPA sutarčių skaičių pirmauja Lenkija ir Čekija, o Vengrijoje rinka tik dabar pasiekia brandos lygį, kai didelė įmonių paklausa gali susitikti su pakankama pasiūla.

„Green Cloud“ save pozicionuoja kaip rinką formuojantį dalyvį: ji ne tik siūlo sutartis, bet ir sujungia visą ekosistemą – gamintoją, prekiautoją ir vartotoją – į vieną integruotą modelį.

„Tradiciškai PPA yra tinkamiausios dideliems elektros vartotojams (per metus suvartojantiems daugiau nei 5–10 GWh), kai sutarties apimtis leidžia pasidalyti riziką ir gauti palankesnę kainodarą“, – sakė László Pokol. Pasak jo, rinkai bręstant atsiveria galimybės ir mažoms bei vidutinėms įmonėms – ypač per agreguotus PPA modelius, kai keli mažesni vartotojai kartu sutaria dėl pajėgumų. Visgi šiuo metu „Green Cloud“ atviros prekyvietės modelis labiausiai orientuotas į stambius pramonės vartotojus.

Tiekimo saugumas ir ilgalaikis kainos fiksavimas yra kertiniai „Green Cloud“ modelio elementai. Jei klientas gali 10 metų laikotarpiui sutartyje fiksuoti žaliosios energijos kainą, tai suteikia prognozuojamumą ir gali tapti reikšmingu konkurenciniu pranašumu.

„Konkrečios sutartinės garantijos ir rizikos pasidalijimo mechanizmai kiekvienai PPA nustatomi individualiai, atsižvelgiant į vartotojo poreikius, dydį ir rizikos toleranciją“, – sakė Ildikó Varga-Futó. „Svarbi „Green Cloud“ modelio dalis – rizikos valdymas neperkeliamas įmonei, jis įtrauktas į paslaugų paketą“, – pabrėžė ji.