Katastrofiniai pokyčiai: turėjo sustabdyti potvynius, bet viskas apsivertė aukštyn kojom
Hidroelektrinės užtvanka paprastai statoma tam, kad būtų galima optimizuoti vandens naudojimą ir tuo pačiu gaminti elektros energiją. Tačiau Kolumbijoje esanti hidroelektrinė „Urrá I“ atsidūrė dėmesio centre, kai atsakingos institucijos pastebėjo, jog vandens srautai ne mažėja, o priešingai – staigiai auga.
Pastaraisiais dešimtmečiais vis daugiau kalbama apie tai, kad energetikos sektorius yra vienas pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinių.
Elektros gamyba ir šildymas, paremti anglies, naftos ir dujų deginimu, sudaro apie 68 proc. pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir maždaug 90 proc. anglies dioksido emisijų.
Didėjant emisijoms, vandenynai sugeria didžiąją dalį perteklinės šilumos. Šylant vandeniui, didėja ir energija, galinti maitinti stiprias audras bei uraganus.
Tyrimai rodo, kad rekordines temperatūras pasiekęs Meksikos įlankos paviršinis vanduo pastaraisiais dešimtmečiais prisidėjo prie ryškėjančių klimato kaitos padarinių regione.
Klimato kaitos tema plačiai nuskambėjo ir po 2006 m. dokumentinio filmo An Inconvenient Truth, kuriame A. Gore’as įspėjo apie pasekmes. Nors tuo metu dalis visuomenės į perspėjimus žiūrėjo skeptiškai, šiandien vis daugiau reiškinių rodo, kad rizikos tampa realybe.
Dėl to visame pasaulyje ieškoma būdų mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir sparčiau diegti mažiau taršias technologijas. Energetikos sektoriaus dekarbonizacija laikoma vienu esminių žingsnių siekiant suvaldyti klimato kaitą.
Kartu vis dažniau fiksuojami ir ekstremalūs hidrologiniai pokyčiai – nuo ilgalaikių sausrų iki staigių potvynių. Kai kur vandens telkiniai traukiasi akyse: pavyzdžiui, JAV Jutos valstijoje esantis Didysis Druskos ežeras per kelis dešimtmečius, specialistų vertinimu, neteko didelės dalies savo masės, o prognozės išlieka niūrios.
Kolumbijoje nerimą sukėlė „Urrá I“ hidroelektrinė. Nacionalinė aplinkosaugos licencijavimo institucija „ANLA“ pranešė, kad vandens prietaka į „Urrá I“ padidėjo 69 proc. per pastarąsias 24 valandas. Dėl šio šuolio vandens lygis rezervuare esą pakilo virš saugios ribos.
Padidėję srautai kelia potvynių grėsmę teritorijoms palei Sinú upę. Atsakingos tarnybos aiškinasi, kas lėmė tokį staigų vandens prietakos padidėjimą ir kaip suvaldyti situaciją, kad būtų išvengta lokalizuotų užtvindymų.
Didėjant potvynių rizikai, daugelio šalių infrastruktūra patiria vis daugiau išbandymų. Tačiau kai stichija ima kelti grėsmę elektros gamybai ir energijos tiekimui gyventojams, problema gali greitai virsti nacionalinio masto iššūkiu.
Pietų Amerikoje ilgą laiką didelę energetikos dalį sudarė naftos pramonė, tačiau Kolumbijoje hidroenergija išlieka itin svarbi. Todėl bet kokie nestabilumai tokioje strateginėje infrastruktūroje kaip „Urrá I“ kelia papildomą susirūpinimą dėl elektrinės veiklos perspektyvų ir aplinkinių teritorijų saugumo.
