Dėl vykstančio karo Irane sparčiai pakilusios naftos ir dujų kainos Europoje greitai nesugrįš į įprastą lygį, net jei taika būtų paskelbta rytoj, antradienį perspėjo už energetiką atsakingas Europos Komisijos narys.

Komisijos narys Danas Jørgensenas sakė, kad nors 27 narių bloke nėra tiesioginio naftos ir dujų atsargų trūkumo, vis dėlto jaučiama dyzelino ir reaktyvinių degalų tiekimo įtampa, taip pat „didėjantys suvaržymai“ pasaulinėse dujų rinkose, sukeliantys elektros kainų augimą.

„Manau, kad nepaprastai svarbu kuo aiškiau pasakyti, kad net jei ta taika bus rytoj, vis tiek artimiausiu metu negrįšime į įprastinę padėtį“, – po ES energetikos ministrų susitikimo spaudos konferencijoje sakė D. Jørgensenas.

Jis sakė, kad ES vykdomosios valdžios institucija rengia virtinę priemonių, skirtų padėti šeimoms ir verslams atlaikyti didžiulį naftos kainų šuolį, dėl kurio Europoje maždaug 70 proc. padidėjo dujų ir 60 proc. – naftos kainos. D. Jørgenseno teigimu, nuo karo pradžios ES sąskaitos už importuojamą iškastinį kurą išaugo 14 mlrd. eurų.

Pasak jo, būtina glaudžiai koordinuoti visų ES narių veiksmus, siekiant „išvengti fragmentiško atskirų šalių atsako ir rinkas trikdančių signalų“.

Šiuo metu rengiamų priemonių „rinkinys“ bus pristatytas „gana greitai“, ir į jį bus įtraukti būdai, kaip valstybėms palengvinti dujų kainų atsiejimą nuo elektros kainų, sakė Komisijos narys. Jis pridūrė, kad taip pat svarstomas Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pasiūlymas sumažinti elektros energijai taikomus mokesčius.

D. Jørgensenas sakė, kad nors ir neprognozuoja 2022 m. gamtinių dujų krizės pasikartojimo, kai bendrovės gavo didžiulius pelnus dėl dujų kainų šuolio, vienkartinis „pagautės mokestis“ tokioms bendrovėms „yra galimas“.

Dabar valstybės narės turi „palankias galimybes“ finansiškai remti pažeidžiamas visuomenės grupes ar pramonės šakas, šiuo metu patiriančias „išskirtinę įtampą“, o Komisija padarys „šias galimybes dar paprastesnes ir platesnes“, sakė Komisijos narys.

D. Jørgensenas taip pat paragino ES nares apsvarstyti Tarptautinės energetikos agentūros 10 punktų planą, kuriame, be kita ko, numatyta skatinti darbą iš namų, sumažinti greitį greitkeliuose, plėsti viešąjį transportą ir dalijimąsi automobiliais.

Jis sakė, kad ES laikosi draudimo pirkti rusiškas dujas, kuriuo siekiama sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų ir sustabdyti Rusijos karo Ukrainoje finansavimą. Priklausomybė nuo rusiškų dujų sumažėjo nuo 45 proc. prieš karą iki 10 proc. dabar ir sumažės iki nulio, kai padidės importas iš kitų tiekėjų, ypač iš JAV.

ES ieško naujų energijos šaltinių iš Azerbaidžano, Alžyro ir Kanados, taip pat mažesnių gamintojų visame pasaulyje.

Komisijos narys įspėjo, kad ES neturėtų „kartoti praeities klaidų, leidžiančių [Rusijos vadovui Vladimirui] Putinui energiją paversti ginklu ir panaudoti jį prieš mus, šantažuojant valstybes nares“. Jis pridūrė, kad „būtų visiškai nepriimtina“, jei ES ir toliau pirktų energiją, kuri „netiesiogiai padėtų finansuoti siaubingą karą, kurį Putinas vykdo Ukrainoje“.

Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.