„Trump“ administracijos ir Europos Sąjungos santykiai vis labiau kaista dėl didžiųjų technologijų bendrovėms skiriamų baudų. „Google“, „Apple“ ir „Meta“ ginčija ES sprendimus, priimtus dėl konkurencijos ir antimonopolinių taisyklių pažeidimų, o nuo 2024 m. pradžios bendra baudų suma viršijo 6 mlrd. eurų (apie 7 mlrd. JAV dolerių).
Tai tampa vis didesniu nesutarimų šaltiniu: pačios bendrovės ir Baltieji rūmai teigia, kad baudos rodo ES priešiškumą inovacijoms, o Europos Komisija tvirtina, kad griežtesnė priežiūra skatina sprendimus, naudingus vartotojams.
Nuo 2024 m. ES paskelbė apie šešias baudas:
2024 m. kovas: „Apple“ skirta 1,84 mlrd. eurų bauda pagal konkurencijos taisykles už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi muzikos transliavimo programėlių platinimo rinkoje.
2024 m. lapkritis: „Meta“ skirta 797 mln. eurų bauda pagal konkurencijos taisykles dėl praktikos, kuri, ES vertinimu, suteikė pranašumą „Facebook Marketplace“.
Taip pat skaitykite:
2025 m. balandis: „Apple“ skirta 500 mln. eurų bauda už vadinamųjų anti-steering įsipareigojimų nevykdymą. „Meta“ tuo pačiu laikotarpiu skirta 200 mln. eurų bauda pagal Skaitmeninių rinkų aktą, nes, ES teigimu, naudotojams buvo sudarytas pasirinkimas arba sutikti dalytis duomenimis, arba mokėti už paslaugą be reklamų.
2025 m. rugsėjis: „Google“ skirta 2,9 mlrd. eurų bauda pagal konkurencijos taisykles dėl antikonkurencinės praktikos reklamos technologijų versle
2025 m. gruodis: „X“ skirta 120 mln. eurų bauda pagal Skaitmeninių paslaugų aktą už skaidrumo įpareigojimų pažeidimus.
„Visos bendrovės, veikiančios ES, yra atskaitingos Europos žmonėms ir privalo laikytis taisyklių, skirtų juos apsaugoti“, – CNBC teigė Europos Komisijos atstovas ir pabrėžė, kad baudos siejamos tik su tuo bendrovių elgesiu Europoje, kuris pažeidžia ES taisykles.
Tačiau „Trump“ administracija situaciją vertina kitaip. Ji sustiprino kritiką ES, kaltindama bloką pernelyg griežtu JAV technologijų bendrovių reguliavimu ir teigdama, kad tai gali pakenkti Europos galimybėms pasinaudoti dirbtinio intelekto proveržiu.
Taip pat skaitykite:
JAV administracijos įsikišimai
Vasario mėnesį Donaldas Trumpas pasirašė memorandumą, kuriame nurodyta, kad JAV svarstys muitų taikymą, siekdamos „kovoti su skaitmeninių paslaugų mokesčiais, baudomis, praktika ir politika, kurias užsienio vyriausybės taiko amerikiečių bendrovėms“.
Pasak JAV Valstybės departamento pareigūno, valstybės sekretoriaus pavaduotojo ekonomikos augimui Jacobo Helbergo, būtent baudos JAV bendrovėms yra didžiausias trinties šaltinis ES ir JAV ekonominiuose santykiuose. Jis taip pat teigė, kad per pastaruosius du dešimtmečius ES JAV technologijų bendrovėms iš viso skyrė daugiau nei 25 mlrd. JAV dolerių baudų.
JAV ambasadorius ES Andrew Puzderis CNBC eteryje teigė, kad jei ES nori dalyvauti dirbtinio intelekto ekonomikoje, jai reikės duomenų centrų, duomenų ir prieigos prie JAV dirbtinio intelekto aparatinės įrangos grandinės, o „negalima pernelyg reguliuoti, nuolat keisti taisyklių ir skirti milžiniškų baudų“.
JAV Prekybos departamento atstovas, paklaustas apie ES baudų įtaką transatlantiniams santykiams, nukreipė į ankstesnius JAV prekybos sekretoriaus Howardo Lutnicko komentarus, kuriuose jis ragino: „Sutvarkykime neišspręstas bylas“ ir „palikime jas praeityje“.
Europa atsako
Europos Komisija pabrėžia, kad baudos pagal ES konkurencijos teisę, Skaitmeninių rinkų aktą ir Skaitmeninių paslaugų aktą turi du tikslus: bausti už teisės pažeidimus ir atgrasyti nuo pakartotinių pažeidimų tiek konkrečią bendrovę, tiek kitus rinkos dalyvius.
Europa, viena vertus, vis dar smarkiai priklauso nuo JAV technologijų bendrovių, kurios užima svarbią vietą skaitmeninėje infrastruktūroje, kita vertus, siekia užtikrinti, kad šios bendrovės laikytųsi ES taisyklių. Tuo pat metu dalis Europos valstybių bando diversifikuoti technologijų tiekėjus ir kurti vietines alternatyvas.
Europos Komisijos atstovas taip pat teigė, kad baudos yra „paskutinė priemonė“, kai nepavyksta pasiekti draugiško sprendimo. Anot jo, ne vienas pokytis buvo pasiektas ir be baudų: pavyzdžiui, po formalių procedūrų pradžios pagal Skaitmeninių rinkų aktą 2025 m. kovą „Apple“, ES teigimu, sudarė sąlygas, kad konkurentų prijungti įrenginiai, tokie kaip išmanieji laikrodžiai, sklandžiau veiktų su „iPhone“.
„Apple“ yra nurodžiusi, kad Skaitmeninių rinkų aktas, jos vertinimu, slopina inovacijas, silpnina privatumo apsaugą, atideda arba pablogina produktų pristatymus ir didina saugumo rizikas.
Kai kada elgesys keičiasi tik po baudos
Europos Komisija teigia, kad bendrovės kartais pakeičia elgesį „tik gavusios baudą“. Kaip pavyzdį ji nurodo „Meta“ 2025 m. pakeitimus, susijusius su „mokėk arba sutik“ (pay or consent) modeliu „Facebook“ ir „Instagram“ naudotojams. Po 200 mln. eurų baudos pagal Skaitmeninių rinkų aktą bendrovė įsipareigojo pateikti atnaujintą pasiūlymą, kurį planuota pradėti taikyti 2026 m. pradžioje.
„Meta“ savo ruožtu yra teigusi, kad ES baudomis siekia „apsunkinti sėkmingų amerikiečių verslų veiklą“, o toks reguliavimas esą prilygsta kelių milijardų dolerių muitui ir verčia siūlyti prastesnę paslaugą.
Kadangi daugiau nei 6 mlrd. eurų vertės baudos teismuose yra ginčijamos, ES dar nėra surinkusi visos sumos. Vis dėlto pagal teisės aktus baudos turi būti padengtos laikinais mokėjimais arba finansinėmis garantijomis.
Europos Komisija taip pat vykdo kelis tęstinius tyrimus dėl JAV technologijų bendrovių. Be kita ko, ji informavo „Meta“ ketinanti taikyti laikinąsias priemones, susijusias su trečiųjų šalių dirbtinio intelekto asistentų prieiga „WhatsApp“ aplinkoje, taip pat pradėjo oficialias procedūras dėl „Snap“ priklausančios platformos „Snapchat“, vertindama atitiktį Skaitmeninių paslaugų aktui, ypač interneto vaikų saugumo srityje.
